Karl Marx
Kapitalas. Pirmasis tomas
1) Išplėstinė santykinė vertės forma
2) Ypatinga ekvivalentinė forma
3) Pilnos, arba išplėstinės, vertės formos trūkumai
prekės prekės , arba prekės , arba prekės , arba prekės , arba ir t. t.
(20 uolekčių audeklo švarkui, arba svarų arbatos, arba svarų kavos, arba kvarteriui kviečių, arba uncijoms aukso, arba tonos geležies, arba ir t. t.)
Tam tikros prekės, pvz., audeklo, vertė dabar yra išreikšta daugybe kitų prekių pasaulio elementų. Kiekvienas kitas prekės kūnas pasidaro audeklo vertės veidrodžiu(23). Tuo būdu tik dabar pati ši vertė iš tikrųjų pasireiškia kaip skirtumų neturinčio žmogiškojo darbo kondensatas. Nes ją sudarantis darbas dabar yra visiškai aiškiai išreikštas kaip darbas, lygiareikšmis bet kuriam kitam žmogaus darbui, nepriklausomai nuo to, kokią pastarasis turi natūralinę formą, taigi, ar jis yra sudaiktinamas švarke, ar kviečiuose, ar geležyje, ar aukse ir t. t. Todėl audeklas dėl savo vertės formos dabar sueina į visuomeninį santykį ne tiktai su tam tikra atskira prekių rūšimi, bet ir su visu prekių pasauliu. Kaip prekė, jis yra to pasaulio pilietis. Tuo pačiu metu begalinė prekės vertės išraiškų eilė parodo, kad prekės vertė yra abejinga tai ypatingai vartojamosios vertės formai, kuria ji pasireiškia.
Pirmojoje formoje: 20 uolekčių audeklo švarkui, gali atrodyti paprastas atsitiktinumas tas faktas, kad šios dvi prekės tam tikru kiekybiniu santykiu gali būti mainomos viena į kitą. Priešingai, antrojoje formoje tuojau pat matyti joje slypintis pagrindas, kuris iš esmės yra skirtingas nuo atsitiktinio pasireiškimo ir apsprendžia šį pastarąjį. Audeklo vertės dydis pasilieka vienodas nepriklausomai nuo to, ar jis išreiškiamas švarku, kava ar geležim ir t. t.,— kitomis be galo įvairiomis prekėmis, priklausančiomis įvairių įvairiausiems savininkams. Atsitiktinis dviejų individualinių prekių savininkų santykis atkrinta. Darosi aišku, kad ne mainai reguliuoja prekės vertės dydį, bet, atvirkščiai, prekės vertės dydis reguliuoja tos prekės mainų santykius.
Kiekviena prekė: švarkas, arbata, kviečiai, geležis ir t. t., audeklo vertės išraiškoje vaidina ekvivalento, t. y. vertės kūno, vaidmenį. Tam tikra natūralinė kiekvienos iš šių prekių forma yra dabar ypatinga ekvivalentinė forma greta daugelio kitų. Lygiai taip pat įvairios tam tikros, konkrečios naudingojo darbo rūšys, glūdinčios įvairiuose prekių kūnuose, dabar tėra tik ypatingos žmogaus darbo aplamai realizavimo ir pasireiškimo formos.
Pirma, santykinė prekės vertės išraiška nėra išbaigtinė, nes tos prekės vertės išraiškų eilė niekad nepasibaigia. Grandinė, kurios grandis sudaro vertės lygtys, visuomet gali būti pratęsta įjungiant kiekvieną naujai pasirodančią prekių rūšį, teikiančią medžiagos naujai vertės išraiškai. Antra, tokia grandinė sudaro margą išskaidytų ir skirtingų vertės išraiškų mozaiką. Pagaliau, jei,— o taip ir turi atsitikti,— šia išplėstine forma yra išreikšta kiekvienos prekės santykinė vertė, tai santykinė kiekvienos prekės vertės forma įgauna begalinę vertės išraiškų eilę, skirtingą nuo kiekvienos kitos prekės vertės santykinės formos. Savo ruožtu, vertės išplėstinės santykinės formos trūkumai atsispindi ir ją atitinkančioje ekvivalentinėje formoje. Kadangi natūralinė kiekvienos atskiros prekių rūšies forma čia yra ypatinga ekvivalentinė forma greta nesuskaitomų kitų ypatingų ekvivalentinių formų, tai aplamai egzistuoja tik apribotos ekvivalentinės formos, iš kurių kiekviena pašalina visas kitas. Lygiai taip pat tam tikra, konkreti, naudinga darbo rūšis, glūdinti kiekviename ypatingame prekiniame ekvivalente, tėra ypatinga, vadinasi, ne absoliuti, žmogaus darbo pasireiškimo forma. Tiesa, žmogaus darbas savo pilnutinę arba totalinę pasireiškimo formą įgauna šių ypatingų pasireiškimo formų visumoje. Bet vis dėlto čia jis neturi vieningos pasireiškimo formos.
Beje, išplėstinė santykinė vertės forma susideda tik iš pirmosios formos paprastųjų santykinių vertės išraiškų, arba lygčių, sumos, pvz.:
20 uolekčių audeklo švarkui,
20 uolekčių audeklo svarų arbatos ir t. t.
Bet kiekvienoje iš šių lygčių yra ir jai tapatinga atvirkščia lygtis:
1 švarkas uolekčių audeklo,
10 svarų arbatos uolekčių audeklo ir t. t.
Iš tikrųjų: jei kas nors savo audeklą išmaino į daugelį kitų prekių ir, vadinasi, išreiškia jo vertę eile kitų prekių, tai daugelis kitų prekių savininkų būtinai turi taip pat išmainyti savo prekes į audeklą, vadinasi, turi savo skirtingų prekių vertes išreikšti ta pačia trečiąja preke, audeklu. Taigi, apverskime eilę: 20 uolekčių audeklo švarkui, arba svarų arbatos, arba ir t. t., t. y. išreikškime tik tą atvirkščią santykį, kuris, iš esmės imant, jau yra šioje eilėje, tada gausime:
(23)Štai dėl ko kalbama apie švarkinę audeklo vertę, jei audeklo vertė išreiškiama švarkais,— apie jo grūdinę vertę, jei ji išreiškiama grūdais, ir t. t. Kiekviena tokia išraiška pasako, kad švarko, grūdų ir t. t. vartojamojoje vertėje pasireiškia ne kas kita, kaip audeklo vertė. «Kiekvienos prekės vertė nurodo tos prekės mainų santykį… Mes galime apie ją kalbėti… kaip apie grūdinę vertę, gelumbinę vertę ir pan. priklausomai nuo to, su kuria kita preke ji lyginama; tuo būdu esama tūkstančių skirtingų vertės rūšių,— lygiai tiek vertės rūšių, kiek yra prekių, ir visos jos vienodai realios ir vienodai nominalios» («A Critical Dissertation on the Nature, Measures and Causes of Value; chiefly in reference to the writings of Mr. Ricardo and his followers By the Author of Essays on the Formation etc of Opinions». London 1825, 39 psl.). S. Beilis, autorius šio anoniminio veikalo, kuris savo laiku Anglijoje sukėlė daug triukšmo, įsivaizduoja, kad, nurodydamas į šias margas santykines tos pačios prekės vertės išraiškas, jis panaikino bet kurią galimybę apibrėžti vertės sąvoką. Kad jis, nepaisant savo ribotumo, vis dėlto apčiuopė pažeidžiamas Rikardo teorijos vietas, įrodo tas susierzinimas, su kuriuo jį užpuolė Rikardo mokykla, pvz., laikraštyje «Westminster Review».