Karl Marx
Kapitalas. Pirmasis tomas

Turinys

1) Pakeistinis vertės formos pobūdis
2) Vertės santykinės formos ir ekvivalentinės formos išsivystymo santykis
3) Perėjimas iš vertės visuotinės formos į piniginę formą

C. Visuotinė vertės forma

1 švarkas $＝$ 10 svarų arbatos $＝$ 40 svarų kavos $＝$ 1 kvarteris kviečių $＝$ 2 uncijos aukso $＝$ $\raisebox{1ex}{$1$}\!\left/ \!\raisebox{-1ex}{$2$}\right.$ tonos geležies $＝$ $x$ prekės $A$ $＝$ ir t. t.

20 uolekčių audeklo.

1) Pakeistinis vertės formos pobūdis

Prekės dabar išreiškia savo vertes: 1) paprastai, nes jos išreiškia jas viena vienintele preke, ir 2) vienodai, nes išreiškia jas ta pačia preke. Jų vertės forma yra paprasta ir joms visoms bendra, vadinasi, yra visuotinė.

I ir II forma buvo tepasiekusios tai, kad tam tikros prekės vertė buvo išreiškiama kaip kažkas skirtingo nuo tos prekės vartojamosios vertės, arba jos prekės kūno.

Pirmoji forma teikė tokias vertės lygtis: 1 švarkas $＝20$ uolekčių audeklo, 10 svarų arbatos $＝\raisebox{1ex}{$1$}\!\left/ \!\raisebox{-1ex}{$2$}\right.$ tonos geležies ir t. t. Švarko vertė išreiškiama kaip kažkas lygaus audeklui, arbatos vertė — kaip kažkas lygaus geležiai ir t. t. Bet šie kažkas, lygūs audeklui ir geležiai, šios švarko ir arbatos vertės išraiškos yra tarpusavyje tokios pat skirtingos, kaip audeklas ir geležis. Praktikoje, matyti, ši forma pasitaiko tik pirmosiose mainų užuomazgose, kai darbo produktai tepaverčiami prekėmis tik išimtiniuose ir atsitiktiniuose mainų aktuose.

Antroji forma pilniau negu pirmoji atskiria prekės vertę nuo jos pačios vartojamosios vertės, nes, pvz., švarko vertė čia stovi priešais natūralinę jo visų galimų pavidalų formą kaip kažkas lygaus audeklui, lygaus geležiai, lygaus arbatai ir t. t.,— lygaus bet kam, tik ne pačiam švarkui. Iš antros pusės, čia tiesiog negali būti kokios nors prekių vertės bendros išraiškos, nes kiekvienoje atskiros prekės vertės išraiškoje visos kitos prekės pasireiškia tik ekvivalentų forma. Išplėstinė vertės forma pirmą kartą faktiškai atsiranda tada, kai kuris nors darbo produktas, pvz., gyvuliai, jau nebe kaip išimtis, bet įprastiniu būdu mainomas į įvairias kitas prekes.

Mūsų naujai gautoji III forma prekių pasaulio vertes išreiškia ta pačia iš jo išskirta prekių rūšimi, pvz., audeklu, ir tuo būdu atvaizduoja visų prekių vertes per jų lygybę su audeklu. Kaip kažkas lygaus audeklui, kiekvienos prekės vertė dabar skiriasi ne tik nuo savosios vartojamosios vertės, bet ir nuo bet kurios vartojamosios vertės ir kaip tik dėl to pasireiškia kaip kažkas bendro su visomis kitomis prekėmis. Vadinasi, tiktai ši forma tikrai nustato santykius tarp prekių kaip verčių, arba leidžia joms viena kitos atžvilgiu pasireikšti kaip mainomosioms vertėms.

Abi pirmesnės formos kiekvienos prekės vertę išreiškia arba vienintele skirtingos rūšies preke, arba daugelio nuo jos skirtingų prekių eile. Abiem atvejais įsigyti vertės formą yra, taip sakant, privatus atskiros prekės reikalas, ir tą reikalą ji atlieka be kitų prekių pagalbos. Pastarosios jos atžvilgiu vaidina tik pasyvų ekvivalento vaidmenį. Priešingai, visuotinė vertės forma teatsiranda tik kaip bendras viso prekių pasaulio reikalas. Tam tikra prekė tik todėl įgauna visuotinę vertės išraišką, kad kartu su ja visos kitos prekės savo vertę išreiškia tuo pačiu ekvivalentu, ir kiekviena naujai pasirodanti prekių rūšis turi taip pat daryti. Kartu pasidaro aišku, kad prekių vertė [Werthgegenständlichkeit], kadangi ji yra tų daiktų grynai «visuomeninė būtis», taip pat gali būti išreikšta tik visapusišku visuomeniniu jų santykiu, kad todėl prekių vertės forma turi būti visuomeniškai reikšminga forma.

Savo lygybės audeklui forma visos prekės dabar pasirodo esančios ne tiktai kokybiškai lygios, t. y. aplamai vertės, bet tuo pačiu metu pasirodo esančios kiekybiškai palyginami verčių dydžiai. Kadangi jos savo verčių dydžius atspindi toje pačioje medžiagoje — audekle, tai tie verčių dydžiai atsispindi tarpusavyje. Pavyzdžiui, 10 svarų arbatos $＝20$ uolekčių audeklo, ir 40 svarų kavos $＝20$ uolekčių audeklo. Vadinasi, 10 svarų arbatos $＝40$ svarų kavos. Arba: viename svare kavos tėra ketvirtadalis to vertės substancijos, darbo, kiekio, kuris yra 1 svare arbatos.

Visuotinė santykinė prekių pasaulio vertės forma iš šio pasaulio pašalintai prekei-ekvivalentui, audeklui, suteikia visuotinio ekvivalento pobūdį. Natūralinė jo paties forma pasidaro visam prekių pasauliui bendru vertės pavidalu, vadinasi, audeklas darosi tinkamas būti betarpiškai mainomu į visas kitas prekes. Kūniška jo forma laikoma matomu bet kurio žmogiškojo darbo įkūnijimu, jo visuotiniu visuomeniniu apvalkalu. Audimas, privatus darbas, gaminantis audeklą, kartu turi visuotinę ir visuomeninę formą, lygybės su visomis kitomis darbo rūšimis formą. Nesuskaičiuojamos lygtys, iš kurių susideda visuotinė vertės forma, audekle realizuotą darbą pakaitomis prilygina visoms darbo rūšims, kurios yra kiekvienoje kitoje prekėje, ir tuo pačiu audimą daro visuotine žmogaus darbo aplamai pasireiškimo forma. Tuo būdu prekių vertėje sudaiktintas darbas įgauna ne tiktai neigiamą išraišką kaip darbas, kurio visos konkrečios tikrųjų darbo rūšių formos ir naudingosios jų savybės yra abstrahuotos, bet aiškiai iškyla ir teigiama jo paties prigimtis. Pastarąją sudaro tai, kad visos tikrosios darbo rūšys yra suvestos į bendrą joms žmogaus darbo pobūdį, į žmogaus darbo jėgos sunaudojimą.

Visuotinė vertės forma, kuri darbo produktus atvaizduoja tiesiog kaip skirtumų neturinčio žmogiškojo darbo kondensatus, pačia savo sandara parodo, kad ji yra visuomeninė prekių pasaulio išraiška. Tuo būdu ji atskleidžia, kad šio pasaulio ribose visuotinis žmogiškas darbo pobūdis sudaro specifinį visuomeninį jo pobūdį.

2) Vertės santykinės formos ir ekvivalentinės formos išsivystymo santykis

Vertės santykinės formos išsivystymo laipsnį atitinka ekvivalentinės formos išsivystymo laipsnis. Tačiau — ir tai svarbu pažymėti — ekvivalentinės formos išsivystymas tėra tik vertės santykinės formos išsivystymo išraiška ir rezultatas.

Paprastoji, arba pavienė, santykinė prekės vertės forma kitą prekę daro vieninteliu ekvivalentu. Išplėstinė santykinės vertės forma,— tai vienos prekės vertės išreiškimas visomis kitomis prekėmis,— pastarosioms suteikia įvairių ypatingų ekvivalentų formą. Pagaliau viena ypatinga prekių rūšis įgauna visuotinio ekvivalento formą, nes ją visos kitos prekės daro medžiaga savo vieningai, visuotinei vertės formai.

Tuo pačiu laipsniu, kuriuo aplamai išsivysto vertės forma, išsivysto ir priešingumas tarp abiejų jos polių — vertės santykinės formos ir ekvivalentinės formos.

Jau pirmojoje formoje: 20 uolekčių audeklo $＝1$ švarkui, yra tas priešingumas, bet ji jo nefiksuoja. Priklausomai nuo to, kaip mes skaitysime šią lygtį, iš kairės į dešinę ar atvirkščiai, kiekvienas iš abiejų prekinių polių, ir audeklas ir švarkas, pakaitomis pasirodys čia vertės santykine forma, čia ekvivalentine forma. Čia dar gana sunku nustatyti poliarinį priešingumą.

II formoje tik viena kuri nors prekių rūšis visuomet gali pilnutinai išplėtoti savo santykinę vertę, arba ji pati išplėstinę santykinę vertės formą tik todėl ir tik tiek teturi, kiek visos kitos prekės stovi priešais ją ekvivalentine forma. Čia jau nebegalima perstatyti abiejų vertės lygties dalių, pvz., 20 uolekčių audeklo $＝1$ švarkui, arba $＝10$ svarų arbatos, arba $＝1$ kvarteriui kviečių ir t. t., nepakeičiant bendro jos pobūdžio, nepaverčiant jos iš pilnos visuotine vertės forma.

Pagaliau, paskutinė forma, III forma, prekių pasauliui suteikia visuotinę ir visuomeninę santykinę vertės formą dėl to ir tiek, kiek visos jam priklausančios prekių rūšys — išskyrus vieną — čia pašalintos iš visuotinės ekvivalentinės formos. Todėl viena prekė, audeklas, turi tokią formą, kuri įgalina ją būti betarpiškai mainoma į visas kitas prekes, arba turi betarpiškai visuomeninę formą, dėl to ir tiek, kiek visos kitos prekės neturi šios formos⁽²⁴⁾.

Atvirkščiai, prekė, figūruojanti kaip visuotinis ekvivalentas, neturi prekių pasaulio vertės vieningos, vadinasi, ir visuotinės santykinės formos. Jei audeklas ar aplamai kuri nors prekė, turinti visuotinio ekvivalento formą, kartu dalyvautų ir visuotinėje santykinėje vertės formoje, tai ji pati sau turėtų būti ekvivalentas. Tada mes gautume: 20 uolekčių audeklo $＝20$ uolekčių audeklo,— tautologiją, kuria neišreiškiama nei vertė, nei vertės dydis. Norint išreikšti santykinę visuotinio ekvivalento vertę, mums reikėtų apversti III formą. Visuotinis ekvivalentas neturi bendros su visomis kitomis prekėmis vertės santykinės formos, o jo vertė reiškiasi santykinai begaline visų kitų prekių kūnų eile. Tuo būdu išplėstinė santykinė vertės forma, arba II forma, pasirodo esanti specifinė santykinė prekės-ekvivalento vertės forma.

3) Perėjimas iš vertės visuotinės formos į piniginę formą

Visuotinė ekvivalentinė forma yra aplamai vertės forma. Vadinasi, ją gali turėti kiekviena prekė. Iš antros pusės, kuri nors prekė turi visuotinę ekvivalentinę formą (III formą) tik tada ir tiek, kada ir kiek ji, kaip ekvivalentas, yra visų kitų prekių iš savo tarpo išstumiama. Ir tiktai nuo to momento, kai tokį išstūmimą galutinai patiria kuri nors viena specifinė prekių rūšis,— tiktai nuo to momento vieninga santykinė prekių pasaulio vertės forma įgauna objektyvų tvirtumą ir visuotinį visuomeninį reikšmingumą.

Specifinė prekių rūšis, su kurios natūraline forma visuomeniškai suauga ekvivalentinė forma, pasidaro pinigine preke arba funkcionuoja kaip pinigai. Prekių pasaulyje vaidinti visuotinio ekvivalento vaidmenį pasidaro specifine visuomenine jos funkcija, vadinasi, visuomeniniu jos monopoliu. Šią privilegijuotą vietą tarp prekių, kurios II formoje figūravo kaip ypatingi audeklo ekvivalentai, o III formoje santykinę savo vertę visos išreikšdavo audeklu, istoriškai išsikovojo tam tikra prekė, būtent — auksas. Todėl III formoje vietoj prekės «audeklas» padėsime prekę «auksas». Gausime:

Išnašos

⁽²⁴⁾Visuotinio betarpiško mainomumo forma iš pirmo žvilgsnio į ją iš tikrųjų neparodo, kad ji yra prieštaringa prekės forma, taip pat neatskiriamai susijusi su betarpiškumo pobūdžio neturinčia mainomumo forma, kaip teigiamas magneto polius yra susijęs su neigiamu jo poliumi. Todėl taip pat leistina įsivaizduoti, kad visoms prekėms tuo pačiu metu galima uždėti betarpiško mainomumo antspaudą, kaip leistina įsivaizduoti, kad visus katalikus galima padaryti popiežiais. Smulkiajam buržua, kuris prekinę gamybą laiko žmogaus laisvės ir asmeninės nepriklausomybės nec plus ultra, būtų, žinoma, nepaprastai pageidaujama pašalinti su šia forma susijusius trūkumus, o ypač tą prekių trūkumą, kad jos negali būti betarpiškai mainomos. Šios filisterinės utopijos aprašymas ir sudaro prudoninį socializmą, kuris, kaip aš esu parodęs kitoje vietoje, nepasižymi net originalumu, o tik pakartoja tai, ką kur kas anksčiau ir geriau yra pasakę Grėjus, Brėjus ir kt. Tai mūsų laikais tokiai išminčiai nekliudo tam tikruose sluoksniuose puikauti «science» [«mokslo»] vardu. Nė viena mokykla taip nesišvaistė žodžiu «science», kaip prudoninė, nes

«Wo Begriffe fehlen,
Da stellt zur rechten Zeit ein Wort sich ein».

[«Pritrūkus sąvokų,
Žodžiu jas galima pakeist». Gėtė: «Faustas».]

D. Piniginė forma

Turinys | Markso-Engelso archyvas