Karl Marx
Kapitalas. Pirmasis tomas
Tą produkto dalį ( dalis 20 sv. verpalų, arba du svarai verpalų 2 poskyrio pavyzdyje), kuria reiškiasi pridedamoji vertė, mes vadiname pridedamuoju produktu (surplus produce, produit net). Kaip pridedamosios vertės normą apsprendžia jos santykis ne su visa kapitalo suma, o tik su kintamąja jo sudėtine dalimi, taip ir pridedamojo produkto lygį apsprendžia jo santykis ne su visu likusiu produktu, o tik su ta produkto dalimi, kuria reiškiasi būtinasis darbas. Kaip pridedamosios vertės gaminimas yra lemiamas kapitalistinės gamybos tikslas, taip ir turto laipsnis matuojamas ne absoliučiu produkto dydžiu, bet santykiniu pridedamojo produkto dydžiu(34).
Suma būtinojo darbo ir pridedamojo darbo, laiko tarpų, per kuriuos darbininkas gamina jo darbo jėgą padengiančią vertę ir pridedamąją vertę, sudaro absoliutinį jo darbo laiko dydį — darbo dieną (working day).
(34)«Žmogui, turinčiam 20 000 sv. st. kapitalą, kuris kasmet duoda jam 2 000 sv. st. pelno, visiškai nesvarbu, ar jo kapitalas teikia darbo 100 ar 1 000 žmonių, ar pagamintos prekės parduodamos už 10 000 ar už 20 000 sv. st., jei tiktai jo gaunamas pelnas visais atvejais nesmunka žemiau 2 000 sv. st. Ar ne toks yra taip pat realus ištisos nacijos interesas? Jei tiktai jos realios grynosios pajamos, jos renta ir pelnas, nesikeičia, tai jokios reikšmės neturi, ar tą naciją sudaro 10 ar 12 milijonų žmonių» (Ricardo: «The Principles of Political Economy», 3-sis leid., London 1821, 416 psl.). [Д. Рикардо: «Начала политической экономии». Соцэкгиз, 1935, XXVI sk., 222 psl.] Gerokai anksčiau už Rikardo Arturas Jungas, pridedamojo produkto fanatikas, aplamai plepus, kritinės dvasios neturintis rašytojas, kurio reputacija yra atvirkščiai proporcinga jo nuopelnams, tarp kita ko, rašė: «Kokią naudą gautų šiuolaikinė valstybė iš ištisos provincijos, kurios žemę, senovės romėnų pavyzdžiu, dirbtų smulkūs, nepriklausomi valstiečiai, nors ir dirbtų geriausiu būdu? Kokį tikslą tai pasiektų, išskyrus vien tik tą, kad čia būtų gaminami žmonės («the mere purpose of breeding men»), o tai savaime neturi jokio tikslo» («is a most useless purpose») (Arthur Young: «Political Arithmetic etc.». London 1774, 47 psl.).
34 pastabos priedas. Keistas atrodo «stiprus polinkis… vaizduoti grynąsias pajamas (net wealth) esant naudingas darbininkų klasei… tačiau aišku, kad naudingos jos gali būti ne dėl savo grynumo» (Th. Hopkins: «On Rent of Land etc.». London 1828, 126 psl.).