Karl Marx
Kapitalas. Antrasis tomas
Ar gali p, pinigais pavirtusi pridedamoji vertė, tuojau vėl prisijungti prie kapitalo vertės, vykdančios savo judėjimo procesą, ir tuo būdu drauge su kapitalu P įeiti P′ sudėtyje į apytakos procesą,— tai apsprendžia aplinkybės, kurios nepriklauso vien tik nuo p buvimo. Jei p turi būti naudojamas kaip piniginis kapitalas naujoje, savarankiškoje įmonėje, kurią numatoma įsteigti greta pirmosios, tai aišku, kad p gali būti tam panaudotas tik tada, kai jis yra minimalaus dydžio, reikalingo tokiai įmonei. Jei p turi būti panaudotas pradinei įmonei plėsti, tai vėl G medžiaginių veiksnių santykiai ir jų verčių santykis reikalauja tam tikro minimalaus p dydžio. Tarp visų šioje įmonėje veikiančių gamybos priemonių yra ne tik kokybinis, bet ir tam tikras kiekybinis santykis, tam tikras dydžių proporcingumas. Šie medžiaginiai santykiai ir su jais susiję į gamybinį kapitalą įeinančių veiksnių verčių santykiai apsprendžia tą minimalų dydį, kurį turi pasiekti p, kad jį, kaip gamybinio kapitalo prieauglį, būtų galima paversti papildomomis gamybos priemonėmis ir papildoma darbo jėga arba tik pirmosiomis. Pavyzdžiui, verpyklos savininkas negali padidinti savo verpsčių skaičiaus, kartu neįsigydamas atitinkamo skaičiaus karšimo ir kedenimo staklių, jau nekalbant apie padidintas išlaidas medvilnei ir darbo užmokesčiui, kurias sąlygoja toks įmonės išplėtimas. Vadinasi, norint tai įvykdyti, pridedamoji vertė jau turi sudaryti nemažą sumą (paprastai naujos išlaidos skaičiuojamos 1 sv. st. verpstei). Kol p pasiekia šį minimalų dydį, kapitalas turi keletą kartų pakartoti apytaką, iki jo vienas po kito pagamintų p suma galės funkcionuoti drauge su P, vadinasi, akte . Net paprasti detalių pakeitimai, pvz., verpimo mašinose, jei šie pakeitimai kelia našumą, reikalauja didesnio verpiamosios medžiagos sunaudojimo, reikalauja padidinti skaičių mašinų, kuriomis apdirbama medvilnė prieš verpiant, ir t. t. Vadinasi, tarpiniu laikotarpiu p kaupiamas, ir jo kaupimas yra ne jo paties funkcija, bet G…G pakartojimų rezultatas. Jo paties funkcija yra išbūti piniginiame būvyje tol, kol jis iš pakartotinių vertės didėjimo apytakų,— vadinasi, iš išorės,— pakankamai priaugs, kad pasiektų minimalų dydį, kuris reikalingas jam aktyviai funkcionuoti. Tik pasiekęs šį dydį, jis gali dalyvauti piniginio kapitalo P funkcionavime,— dalyvauti iš tikrųjų kaip piniginis kapitalas, šiuo atveju kaip sukaupta funkcionuojančio piniginio kapitalo P dalis. Tarpiniu laikotarpiu p kaupiamas ir egzistuoja tik susidarymo, augimo procese esančio lobio forma. Vadinasi, pinigų kaupimas, lobio sudarymas čia yra procesas, kuris laikinai lydi tikrąjį kaupimą, plėtimą to masto, kuriuo veikia pramoninis kapitalas. Lydi laikinai, nes, kol lobis lieka lobio būvyje, jis nefunkcionuoja kaip kapitalas, nedalyvauja vertės didinimo procese, lieka pinigų suma, kuri auga tik todėl, kad jai neprisidedant gaunami pinigai dedami į tą pačią skrynią.
Lobio forma tėra tik forma pinigų, nesančių cirkuliacijoje, pinigų, kurių cirkuliacija nutraukta ir kurie dėl to išlaiko savo piniginę formą. Kai dėl paties lobio sudarymo proceso, tai jis savybingas bet kuriai prekinei gamybai, o kaip savitikslis vaidina vaidmenį tik neišsivysčiusiose, ikikapitalistinėse šios gamybos formose. Bet šiuo atveju lobis yra piniginio kapitalo forma, o lobio sudarymas yra procesas, kuris laikinai lydi kapitalo kaupimą, kadangi — ir kiek — pinigai čia figūruoja kaip paslėptinis piniginis kapitalas; lobio sudarymas,— piniginę formą turinčios pridedamosios vertės išlaikymas lobio būvyje,— čia yra už kapitalo apytakos ribų vykstanti, funkcionaliai apibrėžta parengiamoji stadija pridedamajai vertei paversti į tikrai funkcionuojantį kapitalą. Vadinasi, dėl šios savo paskirties tai yra paslėptinis piniginis kapitalas; todėl ir dydį, kurį turi pasiekti lobis, prieš stodamas į procesą, kiekvieną kartą apsprendžia gamybinio kapitalo sudėtis pagal vertę. Bet kol pinigai lieka lobio būvyje, jie dar nefunkcionuoja kaip piniginis kapitalas, sudaro nenaudojamą piniginį kapitalą; ne todėl, kad, kaip pirmiau, jų funkcija yra nutraukta, bet todėl, kad jie dar nepajėgia atlikti savo funkcijos.
Mes čia paėmėme pinigų kaupimą jo pradine realia forma, kaip tikrąjį piniginį lobį. Bet jis gali vykti ir paprastos aktyvinės sąskaitos, Pr′ pardavusio kapitalisto skolos reikalavimų forma. Kai dėl kitų formų, kada paslėptinis piniginis kapitalas ir tarpiniu laikotarpiu egzistuoja kaip pinigus gimdantieji pinigai, pvz., kaip palūkanas duodantieji indėliai kuriame nors banke, vekseliai arba kokie nors vertybiniai popieriai, tai šios formos čionai nepriklauso. Pinigais realizuota pridedamoji vertė tokiu atveju atlieka ypatingas kapitalo funkcijas už to pramoninio kapitalo, iš kurio ji yra kilusi, apytakos ribų,— funkcijas, kurios, pirma, neturi nieko bendro su ta kapitalo apytaka kaip tokia ir, antra, yra skirtingos nuo pramoninio kapitalo funkcijų ir čia dar neišnagrinėtos.