Karl Marx. Kapitalas. Antrasis tomas. II skyrius. XV skirsnis. APYVARTOS LAIKO ĮTAKA AVANSUOJAMOJO KAPITALO DYDŽIUI

Karl Marx
Kapitalas. Antrasis tomas

II. DARBO PERIODAS ILGESNIS UŽ CIRKULIACIJOS PERIODĄ

Užuot vienas kitą pakeitę, I ir II kapitalo darbo periodai ir cirkuliacijos periodai susikryžiuoja tarpusavyje. Tuo pačiu metu čia vyksta kapitalo išlaisvinimas, o to nebuvo anksčiau išnagrinėtu atveju.

Tačiau tai nė kiek nekeičia to dalyko, kad dabar, kaip ir anksčiau, 1) viso avansuotojo kapitalo darbo periodų skaičius yra lygus abiejų avansuotųjų kapitalo dalių metinio produkto vertės sumai, padalytai iš viso avansuotojo kapitalo, ir 2) viso kapitalo apyvartų skaičius yra lygus abiejų apyvartų rezultatų sumai, padalytai iš abiejų avansuotųjų kapitalų sumos. Mes ir čia į abi kapitalo dalis turime žiūrėti taip, tarytum jų atliekami apyvartų judėjimai būtų visiškai nepriklausomi vienas nuo kito.

Vadinasi, mes vėl laikysimės prielaidos, kad darbo procesui kas savaitė avansuojama 100 sv. st. Darbo periodas trunka 6 savaites; vadinasi, kaskart reikia avansuoti 600 sv. st. (I kapitalas). Cirkuliacijos periodas — 3 savaitės; vadinasi, apyvartos periodas, kaip ir anksčiau,— 9 savaitės. 300 sv. st. II kapitalas stoja į darbą per I kapitalo trijų savaičių cirkuliacijos periodą. Jeigu abu kapitalus laikysime nepriklausomais vienas nuo kito, tai metinės apyvartos schema bus tokia:

II LENTELĖ
I KAPITALAS, 600 sv. st.
Apyvartos periodai					Darbo periodai				Avansuota			Cirkuliacijos periodai
I.	1	—	9	sav.	1	—	6	sav.	600	sv.	st.	7	—	9	sav.
II.	10	—	18	„	10	—	15	„	600	„	„	16	—	18	„
III.	19	—	27	„	19	—	24	„	600	„	„	25	—	27	„
IV.	28	—	36	„	28	—	33	„	600	„	„	34	—	36	„
V.	37	—	45	„	37	—	42	„	600	„	„	43	—	45	„
VI.	46	—	(54)	„	46	—	51	„	600	„	„	(52	—	54)	„
PAPILDOMAS II KAPITALAS, 300 sv. st.
Apyvartos periodai					Darbo periodai				Avansuota			Cirkuliacijos periodai
I.	7	—	15	sav.	7	—	9	sav.	300	sv.	st.	10	—	15	sav.
II.	16	—	24	„	16	—	18	„	300	„	„	19	—	24	„
III.	25	—	33	„	25	—	27	„	300	„	„	28	—	33	„
IV.	34	—	42	„	34	—	36	„	300	„	„	37	—	42	„
V.	43	—	51	„	43	—	45	„	300	„	„	46	—	51	„

Gamybos procesas ištisus metus vyksta be pertraukų vienodu mastu. Abu kapitalai, I ir II, lieka visiškai atskirti. Bet, norėdami atvaizduoti juos atskirtus, mes turėtume išardyti tikruosius jų susikryžiavimus bei susipynimus ir dėl to pakeisti ir apyvartų skaičių. Būtent, pagal aukščiau pateiktą lentelę, apyvartą išeitų:

I	kapitalas	600	×	$5 \frac{2}{3}$	=	3 400	sv.	st.,	ir
II	„	300	×	5	=	1 500	„	„
vadinasi, visas kapitalas		900	×	$5 \frac{4}{9}$	=	4 900	sv.	st.

Tačiau tai neteisinga, nes, kaip mes pamatysime, tikrieji gamybos ir cirkuliacijos periodai neabsoliučiai sutampa su pateiktosios schemos periodais; pastarojoje svarbiausia buvo atvaizduoti abu kapitalus, I ir II, nepriklausomais vienas nuo kito.

Iš tikrųjų gi II kapitalas neturi nei atskiro darbo periodo, nei atskiro cirkuliacijos periodo, kurie būtų atsiskyrę nuo I kapitalo periodų. Darbo periodas trunka 6 savaites, cirkuliacijos periodas — 3 savaites. Kadangi II kapitalas tėra lygus tik 300 sv. st., tai jis tegali užpildyti tik dalį darbo periodo. Iš tikrųjų taip ir yra. 6-sios savaitės pabaigoje 600 sv. st. vertės produktas stoja į cirkuliaciją ir 9-sios savaitės pabaigoje sugrįžta pinigų pavidalu. Kartu su tuo 7-sios savaitės pradžioje pradeda veikti II kapitalas ir sekančio darbo periodo poreikius padengia per 7—9-tą savaites. Bet pagal mūsų prielaidą 9-sios savaitės pabaigoje darbo periodas teužsibaigia tik perpus. Vadinasi, 10-sios savaitės pradžioje vėl pradeda veikti ką tik sugrįžęs 600 sv. st. I kapitalas ir savo 300-ais sv. st. padengia avansavimus, reikalingus 10—12-sios savaičių metu. Tuo užsibaigia antrasis darbo periodas. Cirkuliacijoje yra 600 sv. st. vertės produktas, kuris 15-sios savaitės pabaigoje sugrįš atgal; be to, yra išlaisvinti 300 sv. st.— pirminio II kapitalo suma,— kurie gali funkcionuoti per pirmąją sekančio darbo periodo pusę, vadinasi, 13—15-sios savaičių metu. Joms pasibaigus, vėl sugrįžta 600 sv. st; iš jų 300 sv. st. užteks iki šio darbo periodo pabaigos, o 300 sv. st. pasilieka laisvi sekančiam darbo periodui.

Tuo būdu štai ką gauname:

I apyvartos periodas: 1—9-ji savaitės.

1-sis darbo periodas: 1—6-ji savaitės. Funkcionuoja I kapitalas, 600 sv. st.

1-sis cirkuliacijos periodas: 7—9-ji savaitės. 9-sios savaitės pabaigoje sugrįžta 600 sv. st.

II apyvartos periodas: 7—15-ji savaitės.

2-sis darbo periodas: 7—12-ji savaitės.

Pirmoji pusė: 7—9-ji savaitės. Funkcionuoja II kapitalas, 300 sv. st.
9-sios savaitės pabaigoje pinigų pavidalu sugrįžta 600 sv. st. (I kapitalas).

Antroji pusė: 10—12-ji savaitės. Funkcionuoja I kapitalo 300 sv. st.
Kiti I kapitalo 300 sv. st. lieka laisvi.

2-sis cirkuliacijos periodas: 13—15-ji savaitės.

15-sios savaitės pabaigoje pinigų pavidalu sugrįžta 600 sv. st. (susidarę perpus iš I kapitalo, perpus iš II kapitalo).

III apyvartos periodas: 13—21-ji savaitės.

3-sis darbo periodas: 13—18-ji savaitės.

Pirmoji pusė: 13—15-ji savaitės. Išlaisvintieji 300 sv. st. pradeda funkcionuoti. 15-sios savaitės pabaigoje pinigų pavidalu sugrįžta 600 sv. st.

Antroji pusė: 16—18-ji savaitės. Iš sugrįžusių 600 sv. st. funkcionuoja 300 sv. st., kiti 300 sv. st. vėl lieka laisvi.

3-sis cirkuliacijos periodas: 19—21-ji savaitės, kurių pabaigoje pinigų pavidalu vėl sugrįžta 600 sv. st.; šiuose 600 sv. st. I kapitalas ir II kapitalas dabar yra neatskiriamai susilieję.

Tokiu būdu iki 51-sios savaitės pabaigos gaunami aštuoni pilni 600 sv. st. kapitalo apyvartos periodai (I: 1—9-ji savaitės; II: 7—15; III: 13—21; IV: 19—27; V: 25—33; VI: 31—39; VII: 37—45; VIII: 43—51-ji savaitės). Bet kadangi 49—51-ji savaitės tenka aštuntajam cirkuliacijos periodui, tai per tą laiką turi stoti į darbą ir palaikyti gamybą 300 sv. st. išlaisvinto kapitalo. Tuo pačiu metų pabaigoje apyvarta atrodys šitaip: 600 sv. st. aštuonis kartus atliko savo apytaką, tai sudaro 4 800 sv. st. Prie to reikia pridėti paskutinių 3 savaičių (49—51-sios) produktą, bet jis teatliko tik trečdalį savo devynių savaičių apytakos, vadinasi, prie apyvartos sumos tereikia priskaityti tik trečdalį jo dydžio, 100 sv. st. Vadinasi, jei metinis produktas, tariant, kad metai susideda iš 51 savaitės, lygus 5 100 sv. st., tai apsivertęs kapitalas sudarys tik 4 800+100=4 900 sv. st.; vadinasi, visas avansuotasis 900 sv. st. kapitalas padarė $5 \frac{4}{9}$ apyvartos, t. y. tik truputį daugiau kaip I atveju.

Pateiktajame pavyzdyje turimas galvoje atvejis, kai darbo laikas sudaro $\frac{2}{3}$ , o cirkuliacijos laikas $\frac{1}{3}$ apyvartos periodo, vadinasi, darbo laikas yra paprastas cirkuliacijos laiko kartotinis. Kyla klausimas, ar aukščiau konstatuotas kapitalo išlaisvinimas įvyks ir esant kitoms sąlygoms.

Tarkime, kad darbo periodas = 5 savaitėms, cirkuliacijos laikas = 4 savaitėms, kas savaitė avansuojamas kapitalas = 100 sv. st.

I apyvartos periodas: 1—9-ji savaitės.

1-sis darbo periodas: 1—5-ji savaitės. Funkcionuoja I kapitalas = 500 sv. st.

1-sis cirkuliacijos periodas: 6—9-ji savaitės. 9-sios savaitės pabaigoje 500 sv. st. sugrįžta pinigų pavidalu.

II apyvartos periodas: 6—14-ji savaitės.

2-sis darbo periodas: 6—10-ji savaitės.

Pirmoji dalis: 6—9-ji savaitės. Funkcionuoja II kapitalas = 400 sv. st. 9-sios savaitės pabaigoje pinigų pavidalu sugrįžta I kapitalas = 500 sv. st.

Antroji dalis: 10-ji savaitė. Iš sugrįžusių 500 sv. st. funkcionuoja 100 sv. st. Kiti 400 sv. st. lieka laisvi sekančiam darbo periodui.

2-sis cirkuliacijos periodas: 11—14-ji savaitės. 14-sios savaitės pabaigoje 500 sv. st. sugrįžta pinigų pavidalu.

Iki 14-sios savaitės pabaigos (11—14) funkcionuoja anksčiau išlaisvinti 400 sv. st.; iš tuomet sugrįžusių 500 sv. st. 100 sv. st. papildo trečiojo darbo periodo (11—15-ji savaitės) poreikius, tad vėl išlaisvinami 400 sv. st. ketvirtajam darbo periodui. Tas pats reiškinys pasikartoja kiekviename darbo periode; jo pradžioje yra 400 sv. st., kurių užtenka pirmosioms 4 savaitėms. 4-sios savaitės pabaigoje pinigų pavidalu sugrįžta 500 sv. st., iš kurių tik 100 sv. st. yra reikalingi paskutinei savaitei; kiti 400 sv. st. lieka laisvi sekančiam darbo periodui.

Toliau paimkime 7 savaičių darbo periodą su 700 sv. st. I kapitalu, 2 savaičių cirkuliacijos laiką su 200 sv. st. II kapitalu.

Tokiu atveju pirmasis apyvartos periodas trunka per 1—9-ją savaites, iš jų pirmasis darbo periodas nuo 1-sios iki 7-sios savaitės su 700 sv. st. avansavimu ir pirmasis cirkuliacijos periodas nuo 8-sios iki 9-sios savaitės. 9-sios savaitės pabaigoje 700 sv. st. sugrįžta pinigų pavidalu.

Antrasis apyvartos periodas nuo 8-sios iki 16-sios savaitės apima antrąjį darbo periodą nuo 8-sios iki 14-sios savaitės. Iš jų 8-sios ir 9-sios savaičių poreikius padengia II kapitalas. 9-sios savaitės pabaigoje sugrįžta ankstesnieji 700 sv. st.; iš jų iki darbo periodo pabaigos (10—14-ji savaitės) gamybai panaudojami 500 sv. st.; 200 sv. st. lieka laisvi sekančiam darbo periodui. Antrasis cirkuliacijos periodas trunka 15—16-ją savaitę; 16-sios savaitės pabaigoje vėl sugrįžta 700 sv. st. Paskui kiekviename darbo periode pasikartoja tas pats reiškinys. Kapitalo poreikis per pirmąsias dvi savaites padengiamas 200-ais sv. st., išlaisvintais pirmesnio darbo periodo pabaigoje; 2-sios savaitės pabaigoje sugrįžta 700 sv. st., bet darbo periodo tepraėjo dar tik 5 savaitės, tad jam tegalėjo būti sunaudota tik 500 sv. st.; vadinasi, 200 sv. st. nuolat lieka laisvi sekančiam darbo periodui.

Taigi, pasirodo, kad mūsų išnagrinėtu atveju, kur mes laikėmės prielaidos, kad darbo periodas yra ilgesnis už cirkuliacijos periodą, bet kuriomis sąlygomis kiekvieno darbo periodo pabaigoje yra laisvas piniginis kapitalas, tokio pat didumo, kaip ir cirkuliacijos periodui avansuotas II kapitalas. Mūsų trijuose pavyzdžiuose II kapitalas buvo: pirmajame — 300 sv. st., antrajame — 400 sv. st., trečiajame — 200 sv. st.; atitinkamai darbo periodo pabaigoje išlaisvinamas kapitalas buvo 300, 400 ir 200 sv. st.

III. Darbo periodas trumpesnis už cirkuliacijos periodą