Karl Marx. Kapitalas. Antrasis tomas. II skyrius. XV skirsnis. APYVARTOS LAIKO ĮTAKA AVANSUOJAMOJO KAPITALO DYDŽIUI

Karl Marx
Kapitalas. Antrasis tomas

III. DARBO PERIODAS TRUMPESNIS UŽ CIRKULIACIJOS PERIODĄ

Iš pradžių mes vėl imsime tokį atvejį: apyvartos periodas yra 9 savaitės; iš jų 3 savaitės yra darbo periodas, kuriam disponuojama I kapitalu = 300 sv. st. Tarkime, kad cirkuliacijos periodas yra 6 savaitės. Šioms 6 savaitėms reikia 600 sv. st. papildomo kapitalo, kurį mes vėl galime padalyti į du kapitalus po 300 sv. st.; kiekvienas iš jų užpildo vieną darbo periodą. Tuo būdu mes turime tris kapitalus po 300 sv. st.; iš jų 300 sv. st. visada yra užimti gamyboje, o 600 sv. st. yra cirkuliacijos sferoje.

III LENTELĖ
I KAPITALAS:
Apyvartos periodai					Darbo periodai				Cirkuliacijos periodai
I.	1	—	9	sav.	1	—	3	sav.	4	—	9	sav.
II.	10	—	18	„	10	—	12	„	13	—	18	„
III.	19	—	27	„	19	—	21	„	22	—	27	„
IV.	28	—	36	„	28	—	30	„	31	—	36	„
V.	37	—	45	„	37	—	39	„	40	—	45	„
VI.	46	—	(54)	„	46	—	48	„	49	—	(54)	„
II KAPITALAS:
Apyvartos periodai					Darbo periodai				Cirkuliacijos periodai
I.	4	—	12	sav.	4	—	6	sav.	7	—	12	sav.
II.	13	—	21	„	13	—	15	„	16	—	21	„
III.	22	—	30	„	22	—	24	„	25	—	30	„
IV.	31	—	39	„	31	—	33	„	34	—	39	„
V.	40	—	48	„	40	—	42	„	43	—	48	„
VI.	49	—	(57)	„	49	—	51	„	(52	—	57)	„
III KAPITALAS:
Apyvartos periodai					Darbo periodai				Cirkuliacijos periodai
I.	7	—	15	sav.	7	—	9	sav.	10	—	15	sav.
II.	16	—	24	„	16	—	18	„	19	—	24	„
III.	25	—	33	„	25	—	27	„	28	—	33	„
IV.	34	—	42	„	34	—	36	„	37	—	42	„
V.	43	—	51	„	43	—	45	„	46	—	51	„

Mes čia turime tikslią analogiją su I atveju, bet su tuo skirtumu, kad dabar iš eilės vienas kitą pakeičia trys kapitalai vietoj dviejų. Kapitalų susikryžiavimo arba susipynimo nėra; kiekvieną pavienį kapitalą galima pasekti atskirai iki metų pabaigos. Vadinasi, taip pat, kaip I atveju, čia darbo periodo pabaigoje kapitalas neišlaisvinamas. I kapitalas ištisai sunaudojamas 3-sios savaitės pabaigoje, ištisai sugrįžta 9-sios savaitės pabaigoje ir vėl pradeda funkcionuoti 10-sios savaitės pradžioje. Tas pat vyksta su II ir III kapitalu. Taisyklingas ir pilnutinis vieno kapitalo stojimas vieton kito daro negalimą bet kokį kapitalų išlaisvinimą.

Visa apyvarta apskaičiuojama šitaip:

I	kapitalas	300	sv.	st.	×	$5 \frac{2}{3}$	=	1 700	sv.	st.
II	„	300	„	„	×	$5 \frac{1}{3}$	=	1 600	„	„
III	„	300	„	„	×	5	=	1 500	„	„
Visas kapitalas		900	sv.	st.	×	$5 \frac{1}{3}$	=	4 800	sv.	st.

Dabar paimkime dar vieną pavyzdį, kur cirkuliacijos periodas darbo periodo atžvilgiu nesudaro tikslaus kartotinio; pvz., darbo periodas yra 4 savaitės, cirkuliacijos periodas — 5 savaitės; tokiu atveju atitinkamos kapitalų sumos būtų: I kapitalas = 400 sv. st., II kapitalas = 400 sv. st., III kapitalas = 100 sv. st. Mes teduodame tik pirmųjų trijų apyvartų schemą:

IV LENTELĖ
I KAPITALAS:
Apyvartos periodai					Darbo periodai				Cirkuliacijos periodai
I.	1	—	9	sav.	1	—	4	sav.	5	—	9	sav.
II.	9	—	17	„	9. 10	—	12	„	13	—	17	„
III.	17	—	25	„	17. 18	—	20	„	21	—	25	„
II KAPITALAS:
Apyvartos periodai					Darbo periodai				Cirkuliacijos periodai
I.	5	—	13	sav.	5	—	8	sav.	9	—	13	sav.
II.	13	—	21	„	13. 14	—	16	„	17	—	21	„
III.	21	—	29	„	21. 22	—	24	„	25	—	29	„
III KAPITALAS:
Apyvartos periodai					Darbo periodai				Cirkuliacijos periodai
I.	9	—	17	sav.	9		sav.		10	—	17	sav.
II.	17	—	25	„	17		„		18	—	25	„
III.	25	—	33	„	25		„		26	—	33	„

Kapitalai čia tiek tesusipina, kiek III kapitalo darbo periodas, kuris nėra savarankiškas, nes šio kapitalo teužtenka tik vienai savaitei,— kiek šis periodas sutampa su pirmąja I kapitalo darbo savaite. Bet užtat tiek I kapitalo, tiek ir II kapitalo darbo periodo pabaigoje išlaisvinama III kapitalui lygi 100 sv. st. suma. Iš tikrųjų, jei III kapitalas užpildo I kapitalo antrojo ir visų sekančių darbo periodų pirmąją savaitę, o šios pirmosios savaitės pabaigoje sugrįžta visas I kapitalas, 400 sv. st., tai likusioji I kapitalo darbo periodo dalis tėra tik 3 savaitės, ir atitinkama kapitalo sąnauda bus 300 sv. st. Tokiu būdu išlaisvintų 100 sv. st. paskui užteks II kapitalo betarpiškai sekančio darbo periodo pirmajai savaitei; šios savaitės pabaigoje sugrįžta visas 400 sv. st. II kapitalas; bet kadangi jau prasidėjęs darbo periodas tegali dar absorbuoti tik 300 sv. st., tai, jam pasibaigus, vėl lieka laisvi 100 sv. st., ir taip toliau. Vadinasi, tuo atveju, kai cirkuliacijos laikas darbo periodo atžvilgiu nėra paprastas kartotinis, darbo periodo pabaigoje kapitalas išlaisvinamas; be to, šis išlaisvinamas kapitalas yra lygus tai kapitalo daliai, kuri užpildo laiką, sudarantį cirkuliacijos periodo perviršį palyginti su darbo periodu arba su darbo periodų kartotiniu.

Visais išnagrinėtais atvejais buvo laikomasi prielaidos, kad kiekvienoje iš čia ištirtų įmonių tiek darbo periodas, tiek ir cirkuliacijos laikas visus metus buvo vienodi. Ši prielaida buvo reikalinga, jei mes norėjome išaiškinti cirkuliacijos laiko įtaką apyvartai ir avansuojamojo kapitalo dydžiui. Dalyko nė kiek nekeičia tai, kad iš tikrųjų tokia prielaida ne visuomet realizuojasi su tokiu būtinumu, o dažnai ir visiškai neatitinka tikrovės.

Visame šiame skyriuje mes nagrinėjome tik apyvartinio kapitalo apyvartas, bet nenagrinėjome pagrindinio kapitalo apyvartų, dėl tos paprastos priežasties, kad nagrinėjamasis klausimas nė kiek nėra susijęs su pagrindiniu kapitalu. Gamybos procese naudojamos darbo priemonės ir t. t. tik tada yra pagrindinis kapitalas, jeigu jų naudojimo laikas yra ilgesnis už apyvartinio kapitalo apyvartos periodą, jei laikas, per kurį šios darbo priemonės naudojamos nuolat pasikartojančiuose darbo procesuose, yra ilgesnis už apyvartinio kapitalo apyvartos periodą, vadinasi, jeigu jis yra lygus apyvartinio kapitalo apyvartos n periodams. Ar šis bendras laikas, kurį sudaro šie apyvartinio kapitalo apyvartos n periodai, bus ilgesnis ar trumpesnis, toji gamybinio kapitalo dalis, kuri šiam laikui buvo avansuota pagrindiniam kapitalui, nebus naujai avansuota šio laiko ribose. Ji tebefunkcionuoja savo ankstesne vartojamąja forma. Skirtumas tėra tas: sutinkamai su skirtingu į kiekvieną apyvartinio kapitalo apyvartos periodą įeinančio atskiro darbo periodo ilgumu pagrindinis kapitalas perteikia didesnę arba mažesnę savo pirminės vertės dalį šio darbo periodo produktui ir sutinkamai su kiekvieno apyvartos periodo cirkuliacijos laiko ilgumu ši į produktą perkelta pagrindinio kapitalo vertės dalis greičiau arba lėčiau sugrįžta atgal pinigine forma. Šiame skyriuje nagrinėjamo dalyko,— gamybinio kapitalo apyvartinės dalies apyvartos,— prigimtis išplaukia iš pačios šios kapitalo dalies prigimties. Viename darbo periode panaudotas apyvartinis kapitalas negali būti panaudotas naujame darbo periode, kol jis neužbaigs savo apyvartos, nepavirs prekiniu kapitalu, iš jo — piniginiu kapitalu, o iš šio pastarojo — vėl gamybiniu kapitalu. Tuo būdu, kad po pirmojo darbo periodo tuojau, be pertraukos, sektų antrasis, reikia vėl avansuoti kapitalą ir paversti jį apyvartiniais gamybinio kapitalo elementais, ir avansuoti pakankamu kiekiu, kad būtų užpildytos spragos, kurias sukelia pirmajam darbo periodui avansuoto apyvartinio kapitalo cirkuliacijos periodas. Iš to ir išplaukia apyvartinio kapitalo darbo periodo ilgumo įtaka darbo proceso mastui tam tikroje gamyboje ir avansuotojo kapitalo pasidalijimui, t. y. papildomai avansuojamų naujų kapitalo dalių dydžiui. Bet tai kaip tik ir yra tas klausimas, kurį mes turėjome išnagrinėti šiame skyriuje.

IV. Išvados