Karl Marx
Kapitalas. Antrasis tomas
Visas visuomenės produktas, vadinasi, ir visa jos gamyba dalijasi į du didelius padalinius:
I. Gamybos priemonės, prekės, turinčios tokią formą, kuria jos turi įeiti arba bent gali įeiti į gamybinį vartojimą.
II. Vartojimo reikmenys, prekės, turinčios tokią formą, kuria jos įeina į kapitalistų klasės ir darbininkų klasės individualinį vartojimą.
Kiekviename iš šių padalinių visuma įvairių gamybos šakų, priklausančių šiam padaliniui, sudaro vieną vienintelę didelę gamybos šaką: vienu atveju gamybos priemonių gamybos šaką, antru atveju — vartojimo reikmenų gamybos šaką. Visas kapitalas, panaudojamas kiekvienoje iš šių dviejų gamybos šakų, sudaro atskirą stambų visuomeninio kapitalo padalinį.
Kapitalas kiekviename padalinyje dalijasi į dvi sudėtines dalis:
1) Kintamasis kapitalas. Vertės požiūriu jis yra lygus šioje gamybos šakoje panaudojamos visuomeninės darbo jėgos vertei, vadinasi, yra lygus darbo užmokesčio sumai, sumokėtai už šią darbo jėgą. Natūralinės formos požiūriu jis susideda iš pačios veikimu pasireiškiančios darbo jėgos, t. y. iš gyvojo darbo, kurį paleidžia veikti ši kapitalo vertė.
2) Pastovusis kapitalas, t. y. visų šioje šakoje gamybai panaudojamų gamybos priemonių vertė. Savo ruožtu jos dalijasi į pagrindinį kapitalą: mašinos, darbo įrankiai, pastatai, darbiniai gyvuliai ir t. t., ir apyvartinį pastovųjį kapitalą: gamybinės medžiagos, t. y. žaliavos, pagalbinės medžiagos, pusfabrikačiai ir t. t.
Vertė viso metinio produkto, kuris su šio kapitalo pagalba yra pagamintas kiekviename iš dviejų padalinių, dalijasi į vertės dalį, sudarančią pastovųjį kapitalą c, suvartotą gamyboje ir pagal savo vertę tiktai perkeltą į produktą, ir vertės dalį, kurią visas darbas yra prijungęs per metus. Pastaroji ir vėl dalijasi į avansuoto kintamojo kapitalo v padengimą ir į perteklių virš šio kapitalo, sudarantį pridedamąją vertę m. Vadinasi, kaip kiekvienos atskiros prekės vertė, taip ir viso kiekvieno padalinio metinio produkto vertė dalijasi į c+v+m.
Vertės dalis c, sudaranti gamyboje suvartotą pastovųjį kapitalą, nesutampa su gamyboje panaudoto pastoviojo kapitalo verte. Tiesa, gamybinės medžiagos visos suvartojamos, ir dėl to visa jų vertė yra perkeliama į produktą. Bet tiktai tam tikra panaudoto pagrindinio kapitalo dalis yra visa suvartojama, vadinasi, tiktai šios dalies vertė pereina į produktą. Kita pagrindinio kapitalo dalis, mašinos, pastatai ir t. t., egzistuoja ir funkcionuoja kaip anksčiau, nors dėl metinio nusidėvėjimo jos vertė ir yra sumažėjusi. Kai mes nagrinėjame produkto vertę, ši ir toliau funkcionuojanti pagrindinio kapitalo dalis mums neegzistuoja. Ji sudaro kapitalo vertės dalį, nepriklausomą nuo šios naujai pagamintos prekės vertės, egzistuojančią šalia jos. Tai jau iškilo nagrinėjant atskiro kapitalo produkto vertę (I knyga, VI skirsnis). Bet čia mes tuo tarpu turime palikti nuošalyje ten panaudotą nagrinėjimo būdą. Nagrinėdami atskiro kapitalo produkto vertę, mes matėme, kad vertė, pagrindinio kapitalo prarandama dėl nusidėvėjimo, persikelia į prekinį produktą, pagamintą nusidėvėjimo metu,— vis vien, ar per šį laiką dalis pagrindinio kapitalo yra in natura padengiama iš šios perkeliamos vertės ar nėra padengiama. Priešingai, čia, nagrinėdami visą visuomeninį produktą ir jo vertę, mes turime, bent tuo tarpu, vertės dalį, kuri dėl pagrindinio kapitalo nusidėvėjimo per metus perkeliama į metinį produktą, palikti nuošalyje, jei tik šis pagrindinis kapitalas per metus nėra padengiamas in natura. Viename iš sekančių šio skirsnio poskyrių mes specialiai panagrinėsime šį momentą.
Paprastosios reprodukcijos tyrinėjimo pagrindu mes imsime šią schemą, kurioje c = pastovusis kapitalas, v = kintamasis kapitalas, m = pridedamoji vertė, o vertės didėjimo santykis yra laikomas 100%. Skaičiai gali reikšti milijonus markių, frankų arba svarų sterlingų.
I. Gamybos priemonių gamyba:
| kapitalas | 4 000c | + | 1 000v | = | 5 000, | ||
| prekinis produktas | 4 000c | + | 1 000v | + | 1 000m | = | 6 000, |
egzistuojantis gamybos priemonių pavidalu.
II. Vartojimo reikmenų gamyba:
| kapitalas | 2 000c | + | 500v | = | 2 500, | |
| prekinis produktas | 2 000c | + | 500v | + | 500m = | 3 000, |
egzistuojantis vartojimo reikmenų pavidalu.
Jei suvesime drauge, tai visas metinis prekinis produktas:
| I. | 4 000c | + | 1 000v | + | 1 000m | = | 6 000 | gamybos priemonėmis |
| II. | 2 000c | + | 500v | + | 500m | = | 3 000 | vartojimo reikmenimis |
Visa vertė = 9 000, be to, pagal mūsų prielaidą, iš tos sumos yra pašalintas pagrindinis kapitalas, kuris tebefunkcionuoja savo natūraline forma.
Jei mes dabar išnagrinėsime mainų aktus, kurie yra būtini paprastosios reprodukcijos pagrindu, kai visa pridedamoji vertė suvartojama negamybiškai, ir čia iš pradžių paliksime nuošalyje pinigų cirkuliaciją, tarpininkaujančią šiems mainų aktams, tai pirmiausia gausime tris esminius atramos taškus.
1) 500v II padalinio darbininkų darbo užmokestis, ir 500m, šio padalinio kapitalistų pridedamoji vertė, turi būti išleisti vartojimo reikmenims. Bet jų vertė egzistuoja 1 000 dydžio vertės vartojimo reikmenimis, kurie II padalinio kapitalistų rankose padengia avansuotuosius 500v ir atstovauja 500m. Vadinasi, II padalinio darbo užmokestis ir pridedamoji vertė II padalinio ribose yra mainomi į II padalinio produktą. Kartu iš viso produkto vartojimo reikmenų pavidalu išnyksta (500v+500m) II = 1 000.
2) I padalinio 1 000v+1 000m taip pat turi būti išleisti vartojimo reikmenims, vadinasi, II padalinio produktui. Vadinasi, jie turi būti išmainyti į likusią šio produkto dalį, savo dydžiu lygią pastoviajai kapitalo daliai — 2 000c. Už tai II padalinys gauna tokiai pat sumai gamybos priemonių, I padalinio produktą, įkūnijantį I padalinio 1 000v+1 000m vertę. Tuo pačiu iš skaičiavimo išnyksta 2 000 IIc ir (1 000v+1 000m) I.
3) Pasilieka dar 4 000 Ic. Jie yra gamybos priemonės, kurios tegali būti sunaudotos tik I padalinyje ir skiriamos jame suvartotam pastoviajam kapitalui padengti; dėl to juos liečiantis klausimas išsprendžiamas vykstant tarpusavio mainams tarp atskirų I padalinio kapitalistų, lygiai taip pat, kaip (500v+500m) II atžvilgiu jis buvo išspręstas vykstant mainams tarp II padalinio darbininkų ir kapitalistų, atitinkamai tarp atskirų šio padalinio kapitalistų.
Tai mes tuo tarpu palietėme tik tam, kad geriau būtų galima suprasti tolesnį dėstymą.
(44)Pagrindas paimtas iš II rankraščio. Schema iš VIII rankraščio.