Karl Marx. Kapitalas. Antrasis tomas. III skyrius. XXI skirsnis. KAUPIMAS IR IŠPLĖSTINĖ REPRODUKCIJA

Karl Marx
Kapitalas. Antrasis tomas

2) Antrasis pavyzdys

Dabar paimkime 9 000 dydžio metinį produktą, kuris kaip prekinis kapitalas visas yra pramoninių kapitalistų klasės rankose ir turi tokią formą, kuriai esant bendras vidutinis kintamojo ir pastoviojo kapitalo santykis yra 1 ∶ 5. Tai numato: jau žymų kapitalistinės gamybos išsivystymą ir atitinkamą visuomeninio darbo gamybinio pajėgumo išsivystymą; žymų, jau anksčiau įvykusį gamybos masto išsiplėtimą; pagaliau išsivystymą visų sąlygų, kurios darbininkų klasėje sukelia santykinį gyventojų perteklių. Tuomet metinis produktas, jei suapvalinsime trupmenas, pasiskirstys šitaip:

I.	5 000_c	+	1 000_v	+	1 000_m	=	$\begin{array}{r} 7 000 \\ 2 000 \end{array}}$	= 9 000.
II.	1 430_c	+	285_v	+	285_m	=	$\begin{array}{r} 7 000 \\ 2 000 \end{array}}$	= 9 000.

Tarkime dabar, kad I padalinio kapitalistai pusę pridedamosios vertės = 500 suvartoja, o kitą pusę kaupia. Tada (1 000_v + 500_m) I = 1 500 turėtų būti išmainyti į 1 500 II_c. Bet kadangi II_c šiuo atveju sudaro tik 1 430, tai 70 turi būti pridėti iš pridedamosios vertės; atimdami juos iš 285 II_m, gauname likutį — 215 II_m. Vadinasi, turime:

I. 5 000_c + 500_m (kurie turi būti kapitalizuoti) + 1 500_(v+m) kaip kapitalistų ir darbininkų vartojimo fondas.

II. 1 430_c + 70_m (kurie turi būti kapitalizuoti) + 285_v + 215_m.

Kadangi šiuo atveju 70 II_m tiesiog prijungiami prie II_c, tai, norint paleisti veikti šį papildomą pastovųjį kapitalą, yra reikalingas $\frac{70}{5} = 14$ dydžio kintamasis kapitalas; šie 14 vėl imami iš 215 II_m; lieka 201 II_m, ir mes turime:

II.

(1 430_c

70_c)

(285_v

14_v)

201_m.

1 500 I_{(v+ $\frac{1}{2}$ m)} mainymas į 1 500 II_c yra paprastosios reprodukcijos procesas, ir apie jį jau viskas pasakyta. Tačiau čia mes dar turime pažymėti kai kurias ypatybes, išplaukiančias iš to, kad, esant su kaupimu sujungtai reprodukcijai, I_{(v+ $\frac{1}{2}$ m)} yra padengiamas ne vien su pagalba II_c, bet su pagalba II_c plius dalis II_m.

Savaime suprantama, kad jei tarsime esant kaupimą, tai I_(v+m) yra didesnis už II_c, o ne lygus II_c, kaip esant paprastajai reprodukcijai, nes: 1) I padalinys dalį savo pridedamojo produkto įjungia į savo gamybinį kapitalą ir $\frac{5}{6}$ šios dalies paverčia į pastovųjį kapitalą, vadinasi, jis tuo pačiu metu negali šių $\frac{5}{6}$ padengti II padalinio vartojimo reikmenimis; 2) I padalinys iš savo pridedamojo produkto turi patiekti medžiagos pastoviajam kapitalui, kuris yra reikalingas kaupimui II padalinio ribose,— visiškai taip pat, kaip II padalinys turi I padaliniui patiekti medžiagos kintamajam kapitalui, kuris turi paleisti veikti tą I padalinio pridedamojo produkto dalį, kurią I padalinys pats naudoja kaip papildomą pastovųjį kapitalą. Mes žinome, kad tikrasis kintamasis kapitalas, vadinasi, ir papildomas kintamasis kapitalas, susideda iš darbo jėgos. I padalinio kapitalistui nereikia iš II padalinio pirkti būtinųjų pragyvenimo reikmenų atsargai arba jų kaupti papildomai darbo jėgai, kuri dar turės būti panaudota, kaip tai turėjo daryti vergvaldys. Su II padaliniu turi reikalą patys darbininkai. Tačiau ši aplinkybė netrukdo tam, kad kapitalisto požiūriu papildomos darbo jėgos vartojimo reikmenys tėra tik papildomai samdomos darbo jėgos gaminimo ir išlaikymo priemonės, vadinasi, natūralinė jo kintamojo kapitalo forma. Jo paties artimiausia operacija, kurią šiuo atveju atlieka I padalinys, tėra ta, kad jis kaupia naują piniginį kapitalą, reikalingą papildomai darbo jėgai pirkti. Kai tik jis prijungia ją prie savo kapitalo, pinigai šiai darbo jėgai pasidaro priemonė II padalinio prekėms pirkti; vadinasi, jie turi rasti atitinkamus vartojimo reikmenis.

Tarp kitko. Ponas kapitalistas ir jo spauda dažnai yra nepatenkinti tuo, kaip darbo jėga išleidžia savo pinigus, ir tomis II padalinio prekėmis, kurias ji perka už tuos pinigus. Jis ta proga filosofuoja, plepa apie kultūrą, dedasi filantropu, kaip, pvz., daro p. Drumondas, Anglijos pasiuntinybės Vašingtone sekretorius. «The Nation» {laikraštis} 1879 m. spalio pabaigoje įdėjo įdomų straipsnį, kuriame tarp kita ko sakoma: «Kultūriniu atžvilgiu darbininkai yra atsilikę nuo išradimų pažangos; jiems pasidarė prieinami daugybė daiktų, kuriais jie nemoka naudotis ir kuriems jie nesukuria rinkos». {Žinoma, kiekvienas kapitalistas nori, kad darbininkas pirktų jo prekę.} «Nėra jokio pagrindo, kad darbininkas nenorėtų gyventi taip pat ištaigingai, kaip dvasininkas, advokatas arba gydytojas, uždirbąs tiek pat, kiek ir jis». {Tad daug ištaigos, norėdami, gali sau leisti tokie advokatai, dvasininkai ir gydytojai!} «Bet jis to nedaro. Klausimas dar vis tebėra tas, kokiu būdu būtų galima racionaliomis ir sveikomis priemonėmis pakelti jo kaip vartotojo lygį; tai nelengvas klausimas, nes visi jo lūkesčiai apsiriboja tik darbo valandų sutrumpinimu, ir demagogas veikiau jį tam kursto negu skatina gerinti savo padėtį tobulinant savo protinius ir moralinius sugebėjimus». («Reports of H. M.’s Secretaries of Embassy and Legation on the Manufactures, Commerce etc. of the countries in which they reside». London 1879, 404 psl.)

Atrodo, ilga darbo diena sudaro paslaptį racionalių ir sveikų priemonių, kurios, tobulindamos darbininko protinius ir moralinius sugebėjimus, turi pagerinti jo padėtį ir padaryti jį racionaliu vartotoju. Kad galėtų pasidaryti racionaliu kapitalisto prekių vartotoju, darbininkas visų pirma turi — bet tam trukdo demagogas! — leisti, kad jo kapitalistas vartotų jo darbo jėgą neracionaliu ir sveikatai kenksmingu būdu. Kaip kapitalistas supranta racionalų vartojimą, tai parodo truck-system, kurią naudojant kapitalisto palankumas yra toks didelis, kad jis tiesiog kišasi į savo darbininkų vartojimą, ir vienas iš daugelio to kišimosi būdų yra butų suteikimas darbininkams, tad kapitalistas kartu darosi savo darbininkų butų šeimininku.

Tas pats geraširdis Drumondas, kuris žavisi kapitalistiniais mėginimais pakelti darbininkų klasės lygį, toje pačioje ataskaitoje tarp kita ko pasakoja apie pavyzdingus bendrovės Lowell and Lawrence Mills medvilnės verpimo fabrikus. Fabrikų merginoms skirtos valgyklos ir gyvenamosios patalpos priklauso tai pačiai akcinei bendrovei, kuriai priklauso ir patys fabrikai: šių namų vedėjos yra tarnyboje tos pačios bendrovės, kuri nustato tų merginų elgesio taisykles; nė viena mergina negali grįžti namo vėliau kaip 10 valandą vakaro. Bet štai perlas: speciali bendrovės policija patruliuoja aplinkui, prižiūrėdama, kad šis namų statutas nebūtų pažeidžiamas. Po 10 valandos vakaro nė viena mergina neišleidžiama iš namų ir neįleidžiama į juos. Kiekviena mergina būtinai turi gyventi teritorijoje, priklausančioje bendrovei, kuriai kiekvienas tos teritorijos namas kas savaitė duoda apie 10 dolerių butpinigių, ir čia mes racionalius vartotojus matome visu jų grožiu. «Kadangi daugelyje geresnių namų, skirtų darbininkėms gyventi, yra visur esantis pianinas, tai muzika, dainavimas ir šokiai vaidina rimtą vaidmenį, bent toms iš jų, kurios po nuobodaus nenutrūkstamo dešimties valandų darbo prie audimo staklių daugiau yra reikalingos permainos, negu tikrojo poilsio» (412 psl.). Bet svarbiausia paslaptis, kaip iš darbininko padaryti racionalų vartotoją, dar bus toliau. Ponas Drumondas aplankė Turner’s Falls peilių fabriką (Connecticut River), ir čia ponas Okmenas, akcinės bendrovės iždininkas, papasakojęs jam, kad Amerikos valgomieji peiliai savo kokybe yra pranašesni už angliškuosius, toliau sako: «Mes ir kainų atžvilgiu būsime pranašesni už Angliją; mes jau dabar kokybe esame pralenkę ją, tai yra pripažinta, bet mes turime pardavinėti žemesnėmis kainomis, ir mes tai pasiekiame, nes mes pigiau gauname savo plieną ir mažiname užmokestį už savo darbą!» (427 psl.). Darbo užmokesčio mažinimas ir ilga darbo diena — štai visa esmė tų racionalių ir sveikų priemonių, kurios turi darbininką pakelti į racionalaus vartotojo rangą, kad jis sukurtų rinką masei daiktų, kuriuos jam padarė prieinamus kultūra ir išradimų pažanga.

Vadinasi, kaip I padalinys iš savo pridedamojo produkto turi patiekti papildomą II padalinio pastovųjį kapitalą, taip II padalinys šia prasme patiekia papildomą kintamąjį kapitalą I padaliniui. Turint galvoje kintamąjį kapitalą, II padalinys kaupia I padaliniui ir sau pačiam, atgamindamas didesnę visos savo produkcijos, vadinasi, ir savo pridedamojo produkto dalį būtinųjų vartojimo reikmenų forma.

Vykstant gamybai didėjančio kapitalo pagrindu, I_(v+m) turi būti lygus II_c plius ta pridedamojo produkto dalis, kuri naujai įjungiama į kapitalą, plius papildoma pastoviojo kapitalo dalis, kuri reikalinga gamybai II padalinyje išplėsti; o to išplėtimo minimumas turi būti toks, be kurio negali būti vykdomas tikrasis kaupimas, t. y. tikrasis gamybos išplėtimas pačiame I padalinyje.

Jei mes sugrįšime prie paskutinio mūsų išnagrinėto atvejo, tai pamatysime, jog jis turi tą ypatybę, kad II_c yra mažesnis už I_{(v+ $\frac{1}{2}$ m)}, už I padalinio produkto dalį, kuri kaip pajamos išleidžiama vartojimo reikmenims, tad, mainant 1 500 I_(v+m), tuo pačiu yra realizuojama ir II padalinio pridedamojo produkto dalis = 70. Kai dėl II_c = 1 430, tai jis, kad galėtų II padalinyje vykti paprastoji reprodukcija, kitoms sąlygoms esant vienodoms, turi būti padengtas iš I_(v+m) tokiai pat vertės sumai, ir dėl to čia nėra reikalo jo nagrinėti. Kitaip yra su papildomais 70 II_m. Tai, kas I padaliniui yra paprastas pajamų padengimas vartojimo reikmenimis, tiesiog prekių mainai vartojimo tikslu, II padaliniui čia nėra paprastas jo pastoviojo kapitalo pavertimas atgal iš prekinio kapitalo formos į natūralinę formą, kaip esant paprastajai reprodukcijai, bet yra tiesioginis kaupimo procesas, dalies jo pridedamojo produkto pavertimas iš vartojimo reikmenų formos į pastoviojo kapitalo formą. Jei I padalinys už 70 sv. st. pinigų (piniginė atsarga pridedamajai vertei į kapitalą paversti) perka šiuos 70 II_m, o II padalinys paskui neperka 70 I_m, bet kaupia šiuos 70 sv. st. kaip piniginį kapitalą, tai pastaruoju, žinoma, visuomet pasireiškia papildomas produktas (būtent II padalinio pridedamasis produktas, kurio dalis jis yra), nors ir ne toks, kuris vėl įeina į gamybą; bet tokiu atveju šis pinigų kaupimas II padalinyje tuo pačiu metu išreikštų, kad 70 I_m gamybos priemonių pavidalu negali būti parduoti. Vadinasi, I padalinyje įvyktų santykinė perprodukcija, atitinkanti negalimumą tuo pačiu metu išplėsti reprodukciją II padalinyje.

Bet nepriklausomai nuo to, per tą laiką, kol šie 70 pinigais, išėję iš I padalinio rankų, dar nėra jam sugrįžę arba sugrįžo tik iš dalies dėl II padalinio įvykdyto 70 I_m pirkimo akto, 70 pinigais visi arba iš dalies figūruoja II padalinio rankose kaip papildomas potencinis piniginis kapitalas. Tai liečia kiekvienus mainus tarp I ir II padalinio, kol vykstantis tarp jų abipusiškas prekių padengimas sugrąžins pinigus į jų išeities tašką. Bet, esant normaliai padėčiai, pinigai šiame vaidmenyje čia figūruoja tik laikinai. O esant kredito sistemai, kai visi kad ir trumpam laikui papildomai išlaisvinti pinigai tuojau pat turi aktyviai funkcionuoti kaip papildomas piniginis kapitalas, toks tik laikinai laisvas piniginis kapitalas gali būti įtvirtintas įmonėje, pvz., gali būti panaudojamas naujoms įmonėms I padalinyje, kai jis turėtų realizuoti užsigulėjusį papildomą produktą kitose įmonėse. Toliau, reikia pažymėti, kad 70 I_m prijungimas prie II padalinio pastoviojo kapitalo kartu reikalauja padidinti II padalinio kintamąjį kapitalą 14 dydžio suma. Tai numato,— panašiai kaip I padalinyje betarpiškai įjungiant pridedamąjį produktą I_m į kapitalą I_c,— kad II padalinyje reprodukcija jau vyksta su tolesnės kapitalizacijos tendencija; vadinasi, kad ji kartu reiškia didėjimą tos pridedamojo produkto dalies, kuri susidėda iš būtinųjų pragyvenimo reikmenų.

Kaip mes esame matę, antrajame pavyzdyje 9 000 dydžio produktas, kad 500 I_m galėtų būti kapitalizuoti, reprodukcijos tikslu turi pasiskirstyti žemiau pateikiamu būdu. Čia mes turime galvoje tik prekes ir paliekame nuošalyje pinigų cirkuliaciją.

I. 5 000_c + 500_m (kurie turi būti kapitalizuoti) + 1 500_(v+m) vartojimo fondas = 7 000 prekėmis.

II. 1 500_c + 299_v + 201_m = 2 000 prekėmis. Bendra suma 9 000 prekiniu produktu.

Kapitalizavimas dabar vyksta šitaip:

I padalinyje kapitalizuojamieji 500_m pasiskirsto į $\frac{5}{6}$ = 417_c + $\frac{1}{6}$ = 83_v. Šie 83_v išima iš II_m tokią pat sumą, už kurią yra perkami pastoviojo kapitalo elementai ir kuri tuo būdu yra prijungiama prie II_c. II_c padidėjimas 83-mis sąlygoja II_v padidėjimą $\frac{1}{5}$ iš 83 = 17. Taigi, įvykus mainams, turime:

(5 000_c

417_m)_c

(1 000_v

83_m)_v

5 417_c

1 083_v

6 500

II.

(1 500_c

83_m)_c

(299_v

17_m)_v

1 583_c

316_v

1 899

Iš viso

8 399.

I padalinyje kapitalas padidėjo nuo 6 000 iki 6 500, vadinasi, padidėjo $\frac{1}{12}$ . II padalinyje — nuo 1 715 iki 1 899, vadinasi, beveik $\frac{1}{9}$ .

Antraisiais metais reprodukcija tokiu pagrindu metų pabaigoje duoda kapitalą:

I.	(5 417_c + 452_m)_c + (1 083_v + 90_m)_v = 5 869_c + 1 173_v = 7 042.
II.	(1 583_c + 42_m + 90_m)_c + (316_v + 8_m + 18_m)_v = 1 715_c + 342_v = 2 057,

o trečiųjų metų pabaigoje bus gauta produkto:

I.	5 869_c + 1 173_v + 1 173_m.
II.	1 715_c + 342_v + 342_m.

Jei šiuo atveju I padalinys, kaip ir anksčiau, kaupia pusę pridedamosios vertės, tai I_{(v+ $\frac{1}{2}$ m)} duoda 1 173_v + 587_{( $\frac{1}{2}$ m)} = 1 760, vadinasi, daugiau negu visas 1 715 II_c, būtent 45-ais daugiau. Tuo būdu šis skirtumas vėl turi būti padengtas perkeliant į II_c tokį pat gamybos priemonių kiekį. Taigi, II_c padidėja 45-ais, o tai sąlygoja $\frac{1}{5} = 9$ prieauglį II_v ribose. Paskui kapitalizuotieji 587 I_m pasidalija $\frac{5}{6}$ ir $\frac{1}{6}$ dalimis — į 489_c ir 98_v; šie 98 II padalinyje sąlygoja naują pastoviojo kapitalo 98 dydžio priedą, o tai savo ruožtu sukelia II padalinio kintamojo kapitalo padidėjimą $\frac{1}{5} = 20$ . Tuomet turime:

I.	(5 869_c + 489_m)_c + (1 173_v + 98_m)_v = 6 358_c + 1 271_v		=	7 629
II.	(1 715_c + 45_m + 98_m)_c + (342_v + 9_m + 20_m)_v	= 1 858_c + 371_v	=	2 229
		Visas kapitalas	=	9 858.

Vadinasi, esant didėjančiai reprodukcijai, visas I padalinio kapitalas per trejus metus padidėjo nuo 6 000 iki 7 629, II padalinio kapitalas padidėjo nuo 1 715 iki 2 229, visas visuomeninis kapitalas — nuo 7 715 iki 9 858.

3) II_c padengimas vykstant kaupimui