Karl Marx
Kapitalas. Pirmasis tomas
Dabar pereisime prie gyventojų sluoksnio, kuris savo kilme yra kaimiškas, bet savo darbu daugiausia pramoninis. Tatai — lengvoji kapitalo infanterija, permetama iš vietos į vietą, pagal jo poreikį. Kai ji ne žygyje, ji «stovyklauja». Klajokliai darbininkai naudojami įvairiems statybos darbams, drenavimui, plytų gamybai, kalkių degimui, geležinkelių darbams ir t. t. Kaip keliaujanti epidemijų kolona, šie darbininkai skleidžia raupus, šiltinę, cholerą, škarlatiną ir t. t. visose vietose, kurių kaimynystėje jie sustoja stovyklauti(129). Verslovėse su žymiais kapitalo įdėjimais, kaip kad geležinkelių tiesimas ir t. t., verslovininkas paprastai pats pastato savo armijai medinius barakus ir pan.— improvizuotus kaimus be jokių sanitarinių įrengimų, be vietinių valdžios organų kontrolės, bet labai pelningus ponui rangovui, kuris dvigubai išnaudoja darbininkus: ir kaip pramonės kareivius ir kaip butų nuomininkus. Priklausomai nuo to, kiek kamarėlių yra mediniame pastate, viena, dvi ar trys, nuomininkas, t. y. žemkasys ir pan., turi už jį mokėti 2, 3, 4 šil. per savaitę(130). Užteks vieno pavyzdžio, 1864 m. rugsėjo mėnesį,— praneša dr. Saimonas,— vidaus reikalų ministras seras Džordžas Grėjus gavo iš Sevenokso parapijos Nuisance Removal Committee [Komitetas kovai su antisanitarinėmis sąlygomis] atstovo šį pranešimą: «Dar prieš 12 mėnesių raupai mūsų parapijoje buvo visiškai nežinomi. Neseniai buvo pradėti darbai geležinkeliui nutiesti nuo Liuišemo iki Tenbridžo. Jau nekalbant apie tai, kad svarbiausieji darbai buvo vykdomi betarpiškoje šio miesto kaimynystėje, jame taip pat buvo įrengtas svarbiausias visos statybos depas. Todėl čia dirbo didelis skaičius darbininkų. Kadangi visų jų negalima buvo patalpinti kotedžuose, tai rangovas, p. Džėjus, paliepė išilgai kelio įvairiose vietose pastatyti barakus darbininkams apgyvendinti. Šiuose barakuose nebuvo nei ventiliacijos, nei nutekamųjų įrengimų ir, be to, jie neišvengiamai buvo perpildyti, nes kiekvienam nuomininkui teko priimti kitus gyventojus, kad ir kokia gausi būtų jo paties šeima ir nepaisant to, kad kiekviename barake iš viso tebuvo du kambariai. Pagal mūsų gautą medicininę ataskaitą šiems nelaimingiesiems dėl viso to naktimis tekdavo pakelti visas uždusimo kančias, norint apsisaugoti nuo baisios smarvės, kylančios iš tiesiog palangėse esančių purvo klanų ir išviečių. Pagaliau mūsų komitetui įteikė skundą vienas gydytojas, kuris turėjo progos apsilankyti tuose barakuose. Jis su didžiausiu kartėliu kalbėjo apie vadinamųjų gyvenamųjų patalpų būklę ir bijojo labai rimtų pasekmių tuo atveju, jei nebūtų imtasi tam tikrų sanitarinių priemonių. Beveik prieš metus minėtasis Džėjus įsipareigojo pastatyti namus, kuriuose nedelsiant turėtų būti izoliuojami dirbantieji pas jį darbininkai, jiems susirgus užkrečiamosiomis ligomis. Praeito liepos mėn. pabaigoje jis pakartojo šį pažadą, bet jam tesėti jis nesiėmė jokių priemonių, nors nuo to laiko buvo keletas susirgimo raupais atsitikimų ir du mirties nuo jų atsitikimai. Rugsėjo 9 d. gydytojas Kelsonas pranešė man apie naujus susirgimus raupais tuose barakuose, kuriuose padėtis, pasak jo aprašymo, yra baisi. Jūsų (ministro) žiniai aš turiu pridurti, kad mūsų parapijoje yra izoliuoti namai, vadinamieji užkrečiamųjų ligų namai, kuriuose gydomi parapijiečiai, susirgę užkrečiamosiomis ligomis. Štai jau keli mėnesiai, kaip šis namas nuolat yra perpildytas ligonių. Vienoje šeimoje penki vaikai mirė nuo raupų ir drugio. Nuo šių metų balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. buvo ne mažiau kaip 10 mirties nuo raupų atsitikimų, tame tarpe 4 minėtuose barakuose, infekcijų židiniuose. Susirgimų skaičiaus nustatyti negalima, nes šeimos, kuriose tai įvyksta, kiek galėdamos stengiasi juos nuslėpti»(131).
Akmens anglies ir kitų šachtų darbininkai priklauso prie geriausiai apmokamų Britanijos proletariato kategorijų. Kokia kaina jie perkasi savo darbo užmokestį, jau buvo parodyta kitoje vietoje(132). Aš čia prabėgomis peržvelgsiu jų butų sąlygas. Šachtų eksploatuotojas, ar jis yra savininkas ar nuomininkas, paprastai stato tam tikrą skaičių kotedžų savo rankoms. Darbininkai kotedžus ir anglį jiems apkūrenti gauna «veltui», t. y. tatai sudaro darbo užmokesčio sudėtinę dalį, mokamą in natura (natūra). Jei kai kurie taip negali būti apgyvendinti, jie vietoj to gauna 4 sv. st. per metus. Kalnakasybos apygardos sparčiai pritraukia daug gyventojų, susidedančių iš pačių kalnakasių ir apie juos besigrupuojančių amatininkų, krautuvininkų ir t. t. Kaip ir visur, kur gyventojų tankumas yra didelis, žemės renta čia yra aukšta. Todėl kalnų pramonininkas stengiasi kad ir labai ankštame statybiniame sklype prie įėjimo į kasyklą pastatyti tiek kotedžų, kiek reikia tam, kad būtų galima sugrūsti juose visas savo darbo rankas kartu su jų šeimomis. Jei netoliese pradeda veikti naujos kasyklos arba iš naujo pradedama eksploatuoti senąsias, tai ankštumas didėja. Statant kotedžus, lemiamą reikšmę turi tik vienas požiūris: kapitalisto «išsižadėjimas» bet kurių ne absoliučiai neišvengiamų išlaidų grynaisiais. «Butai, kuriuose gyvena šachtininkai ir kiti darbininkai, surišti su Nortemberlendo ir Derhemo kasyklomis,— sako dr. Julianas Hanteris,— aplamai imant, yra, gal būt, blogiausieji ir brangiausieji iš visų, kuriuos šiuo atžvilgiu stambiu mastu pateikia Anglija, tačiau išskyrus tokias pat Monmautširo apygardas. Nepaprastai blogą jų būklę sąlygoja didelis skaičius žmonių, perpildančių kiekvieną kambarį, ankštumas statybinio sklypo, kuriame išmėtyta daugybė namų, vandens trūkumas ir išviečių nebuvimas, dažnai naudojamas metodas statyti namus vienus ant kitų arba skirstyti juos į flats (tuo būdu įvairūs kotedžai sudaro vertikaliai vienas ant kito pastatytus aukštus)… Įmonininkas į visą koloniją žiūri taip, tarytum ji tiesiog stovyklauja, o ne gyvena pastoviai»(133). «Vykdydamas mano gautas instrukcijas,— sako dr. Stivensas,— aš aplankiau didesnę dalį stambiųjų Derhemo Juniono kalnakasių gyvenviečių… Neskaitant labai mažų išimčių, reikia pasakyti, kad niekur nesiimama kokių nors priemonių gyventojų sveikatai apsaugoti… Visi kalnakasiai 12-ai mėnesių pritvirtinti (bound —išsireiškimas, kaip ir bondage, priklausantis baudžiavos epochai) prie kasyklų nuomininko («lessee») arba savininko. Jeigu jie rodo savo nepasitenkinimą arba kitu būdu įpykina prižiūrėtoją («viewer»), tai jis ties jų pavardėmis savo knygoje daro ženklelį arba pastabą ir juos atleidžia sudarant naują metinę sutartį… Aš manau, kad nė viena iš truck-system [sistema, pagal kurią darbininkas apmokamas prekėmis] rūšių negali būti blogesnė už tą, kuri viešpatauja šiose tankiai apgyventose apygardose. Darbininkas yra priverstas kaip dalį savo darbo užmokesčio gauti namus, esančius užkrėstoje aplinkoje. Jis pats neįstengia sau padėti. Jis visais atžvilgiais yra baudžiauninkas (he is to all intents and purposes a serf). Ir aplamai tenka abejoti, kad kas nors galėtų jam padėti, išskyrus jo savininką, o šis savininkas pirmiausia orientuojasi į savo balansą, ir rezultatą nesunku nuspėti. Iš savininko darbininkas gauna ir vandenį. Ar jis yra geras ar blogas, ar jis jam pristatomas ar ne, jis, šiaip ar taip, turi už jį mokėti arba, tiksliau sakant, turi sutikti su tuo, kad iš jo darbo užmokesčio daromas atitinkamas išskaitymas»(134).
Konflikte su «viešąja nuomone» arba netgi su sanitarine policija kapitalas nė kiek nesivaržo «teisinti» iš dalies pavojingas, iš dalies žeminančias sąlygas, kurias jis sudaro darbui ir darbininko gyvenimui namuose, motyvuodamas tuo, kad tai yra būtina pelningesniam darbininko išnaudojimui. Taip yra, kai jis atsisako įrengti prietaisus apsaugai nuo pavojingų mašinų fabrikuose, įrengti ventiliaciją ir imtis apsaugos priemonių kasyklose ir t. t. Tokios yra ir kalnakasių gyvenamosios patalpos. «Neprideramoms butų sąlygoms pateisinti,— sako savo oficialioje ataskaitoje dr. Saimonas, Privy Council medicinos valdininkas,— remiamasi tuo, kad kasyklos paprastai eksploatuojamos nuomos pagrindais; kad nuomos sutarties laikas (akmens anglies šachtose dažniausiai 21 metai) yra per trumpas tam, kad kasyklų nuomininkui apsimokėtų įrengti gerai įtaisytus butus darbininkams, amatininkams ir t. t., kuriuos pritraukia verslovė; jeigu jis ir panorėtų būti šiuo atžvilgiu dosnus, tai žemvaldys sugriautų jo planus. Jis nedelsiant pareikalautų nepaprastai aukštos papildomos rentos už tą privilegiją, kad paviršiuje pastatyta gana gera ir patogi gyvenvietė su gyvenamosiomis patalpomis darbininkams, kasantiems jo požeminę nuosavybę. Ši draudžiamoji kaina, jei ir ne tiesioginis uždraudimas, šiaip ar taip, įbaugintų tuos, kurie kitokiomis sąlygomis būtų linkę pradėti statyti gyvenvietes… Aš smulkiau nesustosiu ties klausimu, ar šis pasiteisinimas yra pagrįstas, taip pat ir ties tuo, kas galų gale turėtų pakelti papildomus kaštus statant padorias gyvenamąsias patalpas: žemvaldys, kasyklų nuomininkas, darbininkai ar visuomenė… Bet akivaizdoje tokių gėdingų faktų, kurie keliami aikštėn pridedamosiose (dr. Hanterio, Stivenso ir kt.) ataskaitose, yra būtina imtis priemonių jiems pašalinti… Žemės nuosavybės teisėmis čia naudojamasi tuo būdu, kad daroma didelė visuomeninė skriauda. Kaip kasyklų savininkas žemvaldys kviečia pramoninę koloniją dirbti jo valdose, o paskui, kaip paviršiaus savininkas, atima jo sutelktiems darbininkams galimybę susirasti patenkinamą patalpą, kuri yra būtina jiems apsigyventi. Kasyklų nuomininkas (kapitalistinis eksploatuotojas) finansiškai nė kiek nesuinteresuotas priešintis tokiai dvejopai operacijai, nes jis gerai žino, kad jei žemvaldžio pretenzijos yra per didelės, tai pasekmes turės pakelti ne jis, kad darbininkai, kurie turės jas pakelti, yra perdaug tamsūs, kad žinotų savo teises į sveikatą, ir kad nei biauriausi butai, nei labiausiai dvokiantis vanduo niekad nepasidarys akstinu streikuoti»(135).
(129)«Public Health. 7th Report». London 1865, 18 psl.
(130)Ten pat, 165 psl.
(131)«Public Health. 7th Report». London 1865, 18 psl., pastaba. Čepl an le Frito Juniono beturčių rūpintojas praneša Registrar-General [generaliniam registratoriui]: «Davholze didelėje kalkinės gargožės kalvoje padaryta daug mažų urvų. Šie urvai yra butai žemkasiams bei kitiems darbininkams, dirbantiems geležinkelio tiesimo darbus. Urvai ankšti, drėgni, be nutekamųjų griovių nešvarumams ir be išviečių. Juose nėra jokių ventiliacijos įrengimų, išskyrus angą skliaute, kuri kartu yra ir dūmtraukis. Raupai siaučia ir jau sukėlė kelis mirties atsitikimus» (trogloditų tarpe) (ten pat, 2 pastaba).
(132)440-me ir sek. psl. pateiktos smulkmenos daugiausia liečia akmens anglies šachtų darbininkus. Apie padėtį rūdynuose, kuri yra dar blogesnė, žr. sąžiningą Royal Commission [Karališkosios komisijos] 1864 m. ataskaitą.
(133)«Public Health. 7th Report», London 1865, 180, 182 psl.
(134)Ten pat, 515, 517 psl.
(135)«Public Health. 7th Report». London 1865, 16 psl.
d) Krizių įtaka geriausiai apmokamai darbininkų klasės daliai