Karl Marx
Kapitalas. Antrasis tomas
Kaip mes esame matę, visas tam tikro kapitalo apyvartos laikas yra lygus jo cirkuliacijos laiko ir jo gamybos laiko sumai. Tai yra laiko tarpas nuo kapitalo vertės avansavimo tam tikra forma momento iki judėjimo procese esančios kapitalo vertės sugrįžimo ta pačia forma.
Kapitalistinės gamybos apsprendžiantis tikslas visada yra avansuotosios vertės didinimas, ar toji vertė būtų avansuota savo savarankiška forma, t. y. pinigine forma, ar prekės pavidalu, tad jos vertės forma avansuotųjų prekių kainoje įgauna tik idealinį savarankiškumą. Abiem atvejais ši kapitalo vertė savo apytakoje išeina įvairias egzistavimo formas. Jos tolygumas sau pačiai konstatuojamas kapitalisto knygose arba skaičiuojamųjų pinigų forma.
Ar mes paimsime formą P…P′ ar formą G…G, abi formos išreiškia, 1) kad avansuotoji vertė funkcionavo kaip kapitalo vertė ir savaime padidėjo; 2) kad, procesui pasibaigus, ji sugrįžo į tą formą, kuria ji tą procesą pradėjo. Avansuotosios vertės P augimas ir kartu kapitalo sugrįžimas į šią formą (į piniginę formą) aiškiai iškyla formoje P…P′. Bet tas pat įvyksta ir antrojoje formoje. Iš tikrųjų, G pradinis taškas yra gamybos elementų, tam tikros vertės prekių, buvimas. Ta forma apima šios vertės padidėjimą (Pr′ ir P′) ir sugrįžimą į pirminę formą, kadangi antrajame G avansuotoji vertė vėl įgauna tą pačią gamybos elementų formą, kuria ji pradžioje buvo avansuota.
Anksčiau mes matėme: «Jei gamyba turi kapitalistinę formą, tai ir atgaminimas turi tokią pat formą. Panašiai kaip darbo procesas, esant kapitalistiniam gamybos būdui, pasireiškia tik kaip vertės didinimo proceso priemonė, lygiai taip pat atgaminimas pasireiškia tik kaip priemonė avansuotajai vertei kaip kapitalui, t. y. kaip didėjančiai vertei, atgaminti» (I knyga, XXI skirsnis). [K. Marksas: «Kapitalas», 1 t., Vilnius, 1957, 505 psl.]
Trys formos: I) P…P′, II) G…G ir III) Pr′…Pr′ skiriasi viena nuo kitos štai kuo: II formoje (G…G) proceso atnaujinimas, reprodukcijos procesas, yra išreikštas kaip tikras, o I formoje tik kaip galimas. Bet abi šios formos skiriasi nuo III formos tuo, kad avansuotoji kapitalo vertė — ar ji avansuota pinigų pavidalu ar medžiaginių gamybos elementų pavidalu — yra pradinis taškas, vadinasi, ir sugrįžimo taškas. Formoje P…P′ sugrįžimas yra P′=P+p. Jei procesas atnaujinamas ankstesniu mastu, tai pradinis taškas vėl yra P, ir p neįeina į jį, bet mums tik parodo, kad P kaip kapitalas padidino savo vertę ir dėl to pagamino pridedamąją vertę p, bet atstūmė ją nuo savęs. Formoje G…G pradinis taškas ir vėl yra kapitalo vertė, avansuota gamybos elementų G forma. Ši forma apima ir avansuotosios kapitalo vertės padidėjimą. Jei vyksta paprastoji reprodukcija, tai ta pati kapitalo vertė ta pačia forma G iš naujo pradeda savo procesą. O jei vyksta kaupimas, tai dabar procesą pradeda G′ (pagal vertės dydį =P′=Pr′) kaip padidėjusi kapitalo vertė. Bet procesą vėl pradeda avansuotoji kapitalo vertė pradine forma, nors didesnė negu praeitą kartą. Priešingai, III formoje kapitalo vertė pradeda procesą ne kaip avansuotoji, bet jau kaip padidėjusi, kaip visas prekių formą turįs turtas, kurio tik dalį tesudaro avansuotoji kapitalo vertė. Pastaroji forma yra svarbi trečiajam skyriui, kuriame atskirų kapitalų judėjimas nagrinėjamas sąryšyje su viso visuomeninio kapitalo judėjimu. Bet ja netenka naudotis tyrinėjant kapitalo apyvartą, kuri visada prasideda avansuojant kapitalo vertę — arba pinigų arba prekių forma — ir kuri visada sąlygoja cirkuliuojančios kapitalo vertės sugrįžimą ta forma, kuria ji buvo avansuota. Iš I ir II apytakų reikia naudotis pirmąja, jei dėmesys daugiausia kreipiamas į tą įtaką, kurią apyvarta daro pridedamosios vertės kūrimui; antrąja,— kai kalbama apie apyvartos įtaką produkto kūrimui.
Ekonomistai, neskirdami įvairių apytakos formų, nenagrinėjo jų atskirai pagal jų santykį su kapitalo apyvarta. Paprastai yra imama forma P…P′, nes ji viešpatauja atskiro kapitalisto atžvilgiu ir yra jo naudojama atliekant savo apskaičiavimus, nors pinigai būtų pradinis taškas tik skaičiuojamųjų pinigų pavidalu. Kiti remiasi kapitalo sąnaudomis gamybos elementų forma ir nagrinėja judėjimą ligi sugrįžimo momento, ir nė kalbos nėra apie šio sugrįžimo formą, apie tai, ar jis įvyksta preke ar pinigais. Pavyzdžiui: «Ekonominis ciklas,… t. y. visa gamybos eiga, nuo laiko, kai daromos sąnaudos, iki sugrįžimo momento. Žemdirbystėje sėjos laikas yra ekonominio ciklo pradžia, o piūtis — pabaiga» («Economic cycle,… the whole course of production, from the time that outlays are made till returns are received. In agriculture seedtime is its commencement, and harvesting its ending».— S. P. Newman: «Elements of Political Economy». Andover and New York, 81 psl.). Kiti pradeda nuo Pr′ (III formos): «Galima būti tos nuomonės, kad gamybinių ryšių pasaulis juda ratu, kurį mes pavadinsime ekonominiu ciklu ir kuriame kiekviena apyvarta užsibaigia, kai tik įmonė, atlikusi vieną po kitos savo operacijas, vėl ateina į tą tašką, nuo kurio prasidėjo apyvarta. Pradžia galima laikyti tą momentą, kai kapitalistui įplaukia mokėjimai, per kuriuos jam sugrįžta jo kapitalas; nuo šio momento jis vėl ima telkti sau darbininkus ir darbo užmokesčio pavidalu skirstyti jiems jų pragyvenimo reikmenis, arba, teisingiau sakant, galią, reikalingą šiems reikmenims įsigyti; gauti iš jų pagamintus daiktus, kurie gaminami jo įmonėje; atgabenti tuos daiktus į rinką ir ten užbaigti šios eilės judėjimų apytaką, parduodant tuos daiktus ir įplaukų už prekės pavidalu gaunant kompensaciją už visas savo kapitalo sąnaudas» (Th. Chalmers: «On Political Economy», 2-sis leid. London 1832, 84 ir sek. psl.).
Kai visa kapitalo vertė, atskiro kapitalisto įdėta į kurią nors gamybos šaką, yra išėjusi savo judėjimo apytaką, ji vėl pasirodo savo pradine forma ir vėl gali pakartoti tą patį procesą. Kad vertė būtų įamžinta ir toliau augtų kaip kapitalo vertė, ji turi pakartoti šią apytaką. Kapitalo gyvenime atskira apytaka yra tik vienas etapas, kuris nuolat kartojasi, vadinasi, yra periodas. Periodo P…P′ pabaigoje kapitalas vėl turi formą piniginio kapitalo, kuris iš naujo patirs eilę formos pasikeitimų, apimančių ir jo reprodukcijos procesą, arba vertės didinimo procesą. Pasibaigus periodui G…G, kapitalas vėl turi formą gamybos elementų, kurie yra prielaida jo apytakai atnaujinti. Kapitalo apytaka, apibrėžiama ne kaip atskiras aktas, bet kaip periodinis procesas, vadinama kapitalo apyvarta. Šios apyvartos ilgumą apsprendžia kapitalo gamybos laiko ir jo cirkuliacijos laiko suma. Ši laiko suma yra kapitalo apyvartos laikas. Vadinasi, ji apima laiko tarpą nuo vieno visos kapitalo vertės apytakos periodo iki sekančio; ji pažymi periodiškumą kapitalo gyvenimo procese arba, kitaip sakant, laiką, per kurį įvyksta tos pačios kapitalo vertės didinimo proceso, arba gamybos proceso, atsinaujinimas, pasikartojimas.
Jei paliksime nuošalyje individualinius atsitikimus, kurie atskiram kapitalui gali pagreitinti arba sutrumpinti apyvartos laiką, tai kapitalo apyvartos laikas yra skirtingas priklausomai nuo skirtingų kapitalo įdėjimo sferų.
Kaip darbo diena yra natūralus matavimo vienetas darbo jėgos funkcijai, taip metai yra natūralus matavimo vienetas funkcionuojančiojo kapitalo apyvartoms. Natūrali tokio matavimo vieneto bazė yra ta aplinkybė, kad vidutinėje juostoje, kapitalistinės gamybos tėvynėje, svarbiausieji žemės vaisiai yra metiniai produktai.
Jei metus, kaip apyvartos laiko matavimo vienetą, mes pažymėsime A, tam tikro kapitalo apyvartos laiką — a, jo apyvartų skaičių — n, tai . Vadinasi, jei, pvz., apyvartos laikas a yra 3 mėnesiai, tai ; kapitalas padaro 4 apyvartas per metus, arba apsiverčia keturis kartus. Jeigu a=18 mėnesių, tai , arba kapitalas per metus išeina tik savo apyvartos laiko. Jeigu jo apyvartos laikas yra keleri metai, tai jis, vadinasi, apskaičiuojamas vienerius metus padauginus kelis kartus.
Kapitalistui jo kapitalo apyvartos laikas yra laikas, kuriam jis turi avansuoti savo kapitalą, kad jo vertė būtų padidinta ir kad jis sugrįžtų savo pirmine forma.
Prieš pradedant smulkiau nagrinėti tą įtaką, kurią apyvarta daro gamybos procesui ir vertės didinimo procesui, reikia išnagrinėti dvi naujas formas, kurias kapitalas įgauna cirkuliacijos procese ir kurios veikia jo apyvartos formą.
Aštuntasis skirsnis. Pagrindinis kapitalas ir apyvartinis kapitalas